Bujidų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bujidai)
Jump to navigation Jump to search
Āl-i Būya
آل بویه
Bujidų valstybės
Blank.png
934 – 1062 Blank.png
Location of
Bujidų valstybės
Sostinė Rajus, Širazas, Bagdadas
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkurta 934 m., 934
 - Nugalėjo Seldžiukai 1062 m.

Bujidai (pers. آل بویه = Al - i Būya) – iš Tabaristano (Dailamo) kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją. Dėl savo kilmės jie dar vadinami dailamidais.

Didžiausio išsiplėtimo laikais jie valdė Farso, Džibalo, Irako, Kermano, Chuzestano regionus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dinastijos pradininkas buvo Ali ben Būja, kilęs iš Tabaristano (Dailamo). Jo protėviai buvo zoroastristai, kildinę save iš Sasanidų šacho Bahramo V. Jis pats kartu su jaunesniaisiais broliais atsivertė į islamo šiizmo atšaką. Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu jie gyveno Zijaridų valstybėje ir turėjo valdą prie Karadžo. Tačiau kuomet jie pradėjo kelti grėsmę tuometiniam Zijaridų valdovui Mardavidžui, šis planavo nužudyti Ali. Išgirdę apie tai, broliai kartu su 400 karių armija pabėgo į Farso regioną[1].

Broliai Bujidai įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir pirmiausia nukariavo Farsą, įsitvirtindami regiono sostinėje Širaze. Tuo metu čia bandė įsitvirtinti ir Zijaridai, tačiau 935 m. nužudžius Mardavidžą, Zijaridų valstybėje prasidėjo anarchija, kuria pasinaudojo Bujidai. Broliai greitai nukariavo teritorijas nuo Persijos įlankos iki Kaspijos jūros, o 945 m. paėmė Bagdadą ir pavertė Abasidų kalifą savo vasalu[2]. Nukariautas teritorijas jie padalino į tris dalis. Taip čia sukurta trijų valstybių konfederacija. Ali pasiliko valdyti Farsą ir titulavosi Imād al-Dawla ("Valstybės pagrindas"), Ahmadas gavo Chuzestaną ir Iraką ir titulavosi Mu'izz ad-Dawla ("Valstybės stiprintojas"), o Hasanas gavo Džibalio regioną ir titulavosi Rukn al-Dawla ("Valstybės stulpas").

Iki 983 m. Bujidai plėtė savo teritorijas, sukurdami didelę konfederaciją. Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną Sasanidų valdovų titulą šachinšachas. Tačiau 983 m. mirus Adud al-Dawla, dalyje valdų ėmė formuotis nepriklausomi emyratai su centrais Kermane, Hamadane, Isfahane, Basroje, Ahvaze, Amolyje.

Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų. Paskutinis Bujidų valdovas buvo 1055 m. nuverstas Bagdade[3].

Atskiri Emyratai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys pagrindiniai Bujidų emyratai 970 m.

Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas
Farso šaka Valdymo metai Rajaus šaka Valdymo metai Irako šaka Valdymo metai
Imad al-Dawla 934–949 Rukn al-Dawla 935–976 Mu'izz al-Dawla 945–967
'Adud al-Dawla 949–983 Fakhr al-Dawla 976–980 'Izz al-Dawla 966–978
Sharaf al-Dawla 983–989 Mu'ayyad al-Dawla 980–983 'Adud al-Dawla 978–983
Samsam al-Dawla 989–998 Fakhr al-Dawla 984–997 Samsam al-Dawla 983–987
Baha' al-Dawla 998–1012 Majd al-Dawla 997–1029 Sharaf al-Dawla 987–989
Sultan al-Dawla 1012–1024 Hamadano šaka Valdymo metai Baha' al-Dawla 989–1012
Abu Kalijar 1024–1048 Mu'ayyad al-Dawla 976–983 Sultan al-Dawla 1012–1021
Abu Mansur Fulad Sutun 1048–1051 Shams al-Dawla 997–1021 Musharrif al-Dawla 1021–1025
Abu Sa'd Khusrau Shah 1051–1054 Sama' al-Dawla 1021–1024 Jalal al-Dawla 1025–1044
Abu Mansur Fulad Sutun 1051–1062 Abu Kalijar 1044–1048
Al-Malik al-Rahim 1048–1055

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kennedy, Hugh (2004). The Prophet and the Age of the Caliphates: The Islamic Near East from the 6th to the 11th Century (Second ed.). Harlow: Longman.
  2. Busse, Heribert (1975). "Iran Under the Buyids". In Frye, Richard N. (ed.). The Cambridge History of Iran, Volume 4: From the Arab Invasion to the Saljuqs. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 250–305.
  3. Bernard Lewis, The Middle East: A Brief History of the Last 2,000 Years, (New York: Scribner, 1995) p. 89.