Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje
Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje
Vieta: Sumatra, Indonezijos vėliava Indonezija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Padangas
Žemėlapis rodantis Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas vietą.
Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
Koordinatės: 2°25′0″ p. pl. 101°29′0″ r. ilg. / 2.41667°š. pl. 101.48333°r. ilg. / 2.41667; 101.48333Koordinatės: 2°25′0″ p. pl. 101°29′0″ r. ilg. / 2.41667°š. pl. 101.48333°r. ilg. / 2.41667; 101.48333
Plotas: 13 750 km²
Įkurtas: 1999 m.
Valdymas: Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija
Commons-logo.svg Vikiteka: Kerinčio–Seblato nacionalinis parkasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1167

Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas[1] (indonez. Taman Nasional Kerinci Seblat) – saugoma gamtos teritorija Indonezijoje, Sumatros saloje (didžiausias nacionalinis parkas šioje saloje), ties Vakarų Sumatros, Pietų Sumatros, Džambio ir Bengkulu provincijų sandūra. Įsteigtas 1999 m., o 2004 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu (drauge su Leuserio kalno ir Pietų Barisano kalnų nacionaliniais parkais).

Parkas apima didelę dalį Barisano kalnų su aukščiausia jų ir visos Sumatros vieta – Kerinčio kalnu (3805 m). Parko plote taip pat gausu kitų veikiančių ugnikalnių, krioklių, karštųjų versmių, urvų. Tudžuho kalne telkšo kalderinis ežeras (2005 m aukštyje). Parke aptikta ~4000 augalų rūšių, tarp jų – Arnoldo raflezija ir gigantiškasis amorfofalas pasižymintys didžiausiais žiedais pasaulyje. Parke gyvena labai retų sumatrinių tigrų populiacija (~165–190 individai). Taip pat sutinkami dūminiai leopardai, marmurinės katės, leopardinės katės, Teminko katės, raudonieji vilkai, sumatriniai (azijiniai) drambliai, baltaliemeniai tapyrai, malajiniai lokiai, ~370 paukščių rūšių (tarp jų – 17 endeminių).[2]

Parko gamtai pavojų kelia brakonieriavimas, neteisėtas miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Keri̇̀nčio–Seblãto nacionãlinis párkas.
  2. [1]
  3. [2]