Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje
Džiunglės ir Kerinčio kalnas tolumoje
Vieta: Sumatra, Indonezijos vėliava Indonezija
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Padangas
Žemėlapis rodantis Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas vietą.
Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
Koordinatės: 2°25′0″ p. pl. 101°29′0″ r. ilg. / 2.41667°š. pl. 101.48333°r. ilg. / 2.41667; 101.48333Koordinatės: 2°25′0″ p. pl. 101°29′0″ r. ilg. / 2.41667°š. pl. 101.48333°r. ilg. / 2.41667; 101.48333
Plotas: 13 750 km²
Įkurtas: 1999 m.
Valdymas: Indonezijos aplinkos ir miškų ūkio ministerija
Vikiteka: Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1167

Kerinčio–Seblato nacionalinis parkas[1] (indonez. Taman Nasional Kerinci Seblat) – saugoma gamtos teritorija Indonezijoje, Sumatros saloje (didžiausias nacionalinis parkas šioje saloje), ties Vakarų Sumatros, Pietų Sumatros, Džambio ir Bengkulu provincijų sandūra. Įsteigtas 1999 m., o 2004 m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu (drauge su Leuserio kalno ir Pietų Barisano kalnų nacionaliniais parkais).

Parkas apima didelę dalį Barisano kalnų su aukščiausia jų ir visos Sumatros vieta – Kerinčio kalnu (3805 m). Parko plote taip pat gausu kitų veikiančių ugnikalnių, krioklių, karštųjų versmių, urvų. Tudžuho kalne telkšo kalderinis ežeras (2005 m aukštyje). Parke aptikta ~4000 augalų rūšių, tarp jų – Arnoldo raflezija ir gigantiškasis amorfofalas pasižymintys didžiausiais žiedais pasaulyje. Parke gyvena labai retų sumatrinių tigrų populiacija (~165–190 individai). Taip pat sutinkami dūminiai leopardai, marmurinės katės, leopardinės katės, Teminko katės, raudonieji vilkai, sumatriniai (azijiniai) drambliai, baltaliemeniai tapyrai, malajiniai lokiai, ~370 paukščių rūšių (tarp jų – 17 endeminių).[2]

Parko gamtai pavojų kelia brakonieriavimas, neteisėtas miškų kirtimas, žemės ūkio plėtra, siekis per parką tiesti kelią. Dėl to 2011 m. parkas UNESCO įtrauktas į paveldo objektų pavojuje sąrašą.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Azija. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Keri̇̀nčio–Seblãto nacionãlinis párkas.
  2. [1]
  3. [2]