Baltaliemenis tapyras
| Tapirus indicus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Baltaliemenis tapyras (Tapirus indicus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Tapirus indicus Desmarest, 1819 |
Baltaliemenis tapyras (Tapirus indicus) – tapyrinių (Tapiridae) šeimos neporakanopis žinduolis.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienintelė tapyrų rūšis, gyvenanti Pietryčių Azijoje:[1][2]: Sumatros saloje bei Malakos pusiasalyje.
Sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeimos medis remiantis Cozzuol et al. (2013).[3]
| Tapirus |
| ||||||||||||||||||||||||
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūno ilgis 1,8-2,5 m. Aukštis 90–105 cm, sveria 250-300 kg.[2]Išsiskiria ryškiu dviejų spalvų raštu. Kailis juodas su baltu „balnu" ant nugaros ir pasturgalio, kuris padeda suskaidyti kūno kontūrus ūksminguose miškuose. Uodegos ilgis 5–10 cm.[4] Snukis toks ilgas, kad gali siekti maisto kaip dramblys.[1]
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minta minkštomis šakelėmis ir jaunais krūmų bei medelių lapais, ėda ir nukritusius vaisius.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baikštus, gyvena pavieniui. Gerai plaukia ir šoka į vandenį esant pavojui.[4]
Nėštumass trunka 400 dienų, gimsta 1, retai 2, jaunikliai.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 David Burnie (2004). Mažoji gyvūnų enciklopedija. Vilnius: Aktėja. p. 285. ISBN 9955-529-63-6.
- 1 2 3 Baleišis 2006, p. 12.
- ↑ Cozzuol, Mario A.; Clozato, Camila L.; Holanda, Elizete C.; Rodrigues, Flávio H. G.; Nienow, Samuel; de Thoisy, Benoit; Redondo, Rodrigo A. F.; Santos, Fabrício R. (2013-12-16). „A new species of tapir from the Amazon“. Journal of Mammalogy. 94 (6): 1331–1345. doi:10.1644/12-MAMM-A-169.1. ISSN 1545-1542. Nuoroda tikrinta 2026-04-06.
- 1 2 Didžioji gyvūnų enciklopedija. Vilnius: Lektūra. 2000. p. 57. ISBN 9986-854-54-7.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.
