Jurgis Mikalojus Hylzenas
| Jurgis Mikalojus Hylzenas | |
|---|---|
| |
| Hilzenai | |
| |
| Herbas „Hilzen“ | |
| Gimė | 1692 m. gruodžio 6 d. |
| Mirė | 1775 m. balandžio 24 d. (82 metai) |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
Jurgis Mikalojus Hylzenas (lenk. Jerzy Mikołaj Hylzen; 1692 m. gruodžio 6 d., Dagda – 1775 m. balandžio 24, Varšuva) – Romos katalikų ir LDK valstybinis veikėjas, rašytojas ir vertėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilo iš bajorų Hylzenų giminės. 1738 m. spalio 11 d. paskirtas Vilniaus kapitulos kancleriu. Sapiegų pagalba kaip karališkos kanceliarijos regentas 1740 m. birželio 10 d. tapo Lietuvos didžiuoju raštininku. Paskirtas Snmolensko vyskupu 1746 m. vasario 13 d. (pagal kitus šaltinius 1745 m. gegužės 10 d.[1]). 1758 m. valdymą perdavė vyskupui-koadjutoriui Gabrieliui Vadzinskiui. 1759 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu. 1763 m. liepos 17 d. atsisakė vyskupijos valdymo.
Darbai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Wojna duchowna Wawrzyńca Scupoli 1746
- Opisanie historyczne obyczajów pierwszych chrześcijan według Klaudiusza Fleury 1746
- Reguły kazań 1747
- Pisma Bożego… wybrane rozdziały 1755
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ David M. Cheney. Bishop Jerzy Mikołaj Hylzen (Catholic-Hierarchy)
