Kauno pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia

Koordinatės: 54°55′22″ š. pl. 23°56′33″ r. ilg. / 54.92278°š. pl. 23.94250°r. ilg. / 54.92278; 23.94250
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°55′22″ š. pl. 23°56′33″ r. ilg. / 54.92278°š. pl. 23.94250°r. ilg. / 54.92278; 23.94250

Kauno pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia
Vyskupija Kauno
Dekanatas Kauno I
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas S. Žukausko g. 1A
Statybinė medžiaga mūras
Bažnyčios interjeras 2019 m.

Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia (arba Eigulių bažnyčia) – nauja katalikų bažnyčia, esanti Kaune, Eiguliuose, ties P. Lukšio ir S. Žukausko gatvių sankirta, prie Kalniečių parko vakarinio pakraščio.

Kol bažnyčia nebaigta, tikintieji į pamaldas renkasi tiek naujoje bažnyčioje, tiek šalia esančioje Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserims priklausančioje Pal. Jurgio Matulaičio namų koplyčioje Žeimenos g. 6. Ten pat laikinai įsikūrusi ir raštinė, parapijos namai.[1] Greta veikia šarvojimo salė.

Atlaidai:

  • Pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio: sausio 27 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).
  • Dievo Gailestingumo: antrasis Velykų sekmadienis.
  • Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Žolinės): rugpjūčio 15 d.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno pal. Jurgio Matulaičio parapija įkurta Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus 1996 m. spalio 10 dekretu. Bažnyčia pavadinta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) vardu. Pirmuoju naujai įkurtos parapijos klebonu buvo paskirtas mons. Kazimieras Senkus. Nuo 1997 m. gegužės 1 d. parapijos klebonu paskirtas kun. Virginijus Pabrinkis, nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. – kun. Dainius Lukonaitis.

2018 m. bažnyčios šventoriuje palaidotas pirmasis parapijos klebonas mons. Kazimieras Senkus.

Bažnyčios statyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios projekto autoriai – arch. Rymantas Zimkus, konstr. Algis Kazlauskas. Statinio erdvės aukštis yra kintantis. Ji užima vieno aukšto navos dalį ir dviejų aukštų kitų patalpų ir koplyčios dalį. Navos didžiausias aukštis yra altorinėje dalyje ir yra 15,25 m. Prieangio ir tarnybinių patalpų 1 a. aukštis 3,25 m. Koplyčios aukštis sužemintas, įrengiant perdangą ir nedidelį balkoną.[2]

Projekto įgyvendinimas vykdomas keliais etapais:

  • I–II etapai: Pastato techninis projektas, pamatų ir konstrukcijų darbo projektas ir sumontuoti pamatai.
  • III etapas: Išmūrytos sienos.
  • IV etapas: Stogo konstrukcijų montavimas, dangos įrengimas (3 etapai).
  • V etapas: grindų betonavimas, langų ir durų montavimas.
  • VI etapas: Vidaus ir išorės apdaila, aplinkos sutvarkymas.
  • VII etapas: Varpinės statyba.

Bažnyčios statybos darbai prasidėjo 2001 m. gegužės mėn. Bažnyčios pamatą pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 2008 m. gegužės mėn. buvo atnaujinta bažnyčios statyba. Iki 2008 m. gruodžio mėn. iškilo bažnyčios sienos, o 2009 m. pavasarį pradėtas dengti stogas.

Po stogo uždengimo 2010 m. kiti bažnyčios statybos darbai keleriems metams sustojo. Į parapiją atėjus naujam klebonui, darbai pajudėjo. 2013 m. lapkričio mėn. buvo suorganizuota talka, kurios metu parapijiečiai savanoriai iškirto vešėjusius krūmokšnius, tvarkė statybvietės aplinką.

2014 m. Velykas parapijos bendruomenė pirmą kartą šventė naujojoje bažnyčioje. Išliejus betonines grindis, bažnyčia sekmadieniais naudojama Eucharistijos šventimui. 2014 m. gegužės 9 d. 80 jaunuolių priėmė Sutvirtinimo sakramentą.

2015 m. atlikti vidaus mūrijimo darbai, pavasarį talkos metu sutvarkyta aplinka, vasarą pradėti geoterminio šildymo parengimo darbai. Rudenį baigtas įrengti geoterminis šildymas, toliau vyko vidaus darbai.

2016 m. birželio mėn. pradėti bažnyčios išorės šiltinimo darbai. Rugpjūčio mėn. vyko bažnyčios fasado apdaila ir aplinkos gerbūvio tvarkymas. Apšvietimo tinklo prie bažnyčios įrengimo darbai.

2019 m. duomenimis, buvo tvarkomas interjeras. Varpinė nepastatyta.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]