Pereiti prie turinio

Karpotoji kempė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trametes gibbosa
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Karpotoji kempė (Trametes gibbosa)
Karpotoji kempė (Trametes gibbosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Kempiniečiai
( Polyporales)
Šeima: Kempininiai
( Polyporaceae)
Gentis: Kempė
( Trametes)
Rūšis: Karpotoji kempė
( Trametes gibbosa)
Index Fungorum
Binomas
Trametes gibbosa
(Pers.) Fr., 1836

Karpotoji kempė (Trametes gibbosa) – priklauso kempininių (Polyporaceae) šeimos kempių (Trametes) genties grybų rūšiai. Randama Europoje (arealas sutampa su buko paplitimu), Azijoje, Japonijoje.

Saprotrofas, sukeliantis medienos puvinį. Parazituoja kamščiapintės apdegėlės (Bjerkandera adusta)) grybieną. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga rudenį. Vystosi lapuočių miškuose ant nuvirtusių stambių medžių ir kelmų, Europoje dažniausiai ant bukų.

Kepurėlė primena pusapvalę lėkštelę, 10–20 x 5–15 cm, 1–4 cm storio. Jos prisitvirtinimo vietoje akivaizdus iškilimas. Paviršius banguotas, rievėtas. Gali būti aksominiu ar pliku paviršiumi, rusvos, gelsvos, dažnai žalsvos (nuo augančių dumblių apnašų) spalvos, su nuplonėjusiu šviesiu kraštu. Trama kieta ir stangri, baltos ar kreminės spalvos.

Populiacija Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. karpotoji kempė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Kempė siejama su Lietuvoje arealo riboje esančiu skroblu. Žinomos 4 populiacijos: Šunskų ir Gižų miškuose (Marjampolės sav.), Plokščių apylinkėse (Šakių raj.) ir Vidzgirio miške (Alytaus raj.). Nuo 1968 m. grybas daugiau nebuvo rastas.[2] Grybui kelia grėsmę negyvos medienos šalinimas, skroblų ir kitų lapuočių medžių kirtimas.