Kanarinis finikas
| Phoenix canariensis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kanarinis finikas Tenerifėje | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Phoenix canariensis H.Wildpret, 1882 | ||||||||||||||||||
| Heterotipiniai sinonimai[2] | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||||
_(-mini_map).svg) Kanarinių finikų natūralus paplitimo arealas Kanarų salose |
Kanarinis finikas (lot. Phoenix canariensis) – arekinių (Arecaceae) šeimos, finikų (Phoenix) genties dvinamių palmių rūšis.[3]
Šios palmės yra vienas iš reprezentatyviausių ir svarbiausių Kanarų salyno augalų rūšių, nes ši rūšis ir jos populiacijos visada buvo salų kraštovaizdžiui būdingas ir išskirtinis elementas.[3]
Natūralus paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip endeminių augalų rūšis, natūraliai paplitusi beveik visame Kanarų salyne,[2] išskyrus El Hiero salą.[1]
Šios palmės palyginti neseniai kolonizavo salyną iš rytinių salų į vakarines salas.[4] Ji aptinkama maždaug 26 000 km² plote, bet jos realus užimamas plotas nėra aiškus, tačiau kaip manoma, kad jis gali būti mažesnis nei 2 000 km². Šios palmės salyne natūraliai auga nuo jūros lygio iki 1200 m aukštyje.[5] Augančios dar aukščiau, tikėtina yra išplatintos žmonių. El Hiero saloje natūralių palmių giraičių nėra,[6] o Lansarotės saloje rūšis tikriausiai yra vietinė, tačiau aptinkama pavieniais individais ir nesudaro palmių giraičių.[7][1]
Introdukavimo geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kanarinis finikas introdukuotas ir natūralizuotas visame pasaulyje, nes auginamas kaip dekoratyvinis augalas.[3]
Šios palmės dabar auga artimiausiose nuo Kanarų salyno - Madeiros, Azorų salose, Viduržemio jūros regiono šalyse, ir dar tolimesniuose pasaulio regionuose, įskaitant Bermudų salas, pietines, pietryčių, pietvakarių JAV dalis, šiaurvakarių Meksiką, Boliviją, Australiją, Naujojosios Zelandijos Šiaurės salą, Norfolko salą.[2]
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Užauga apie 12-15 m, kartais virš 20 m aukščio, kamienas iki 70-80 cm skersmens.[8][3]
Priešingai nei datulinis finikas (Phoenix dactylifera), Phoenix atlantica, Phoenix theophrasti ir kitos giminingos rūšys, kanarinių finikų kamienas nesišakoja ir yra vienkamienė palmė.[3]
Palmės vainikas paprastai būna didelis, lapuotas, tankus ir ryškiai žalios spalvos su žemyn svirančiais, išskyrus viršūnę, lapais. Vainiko lapai plunksniški, 6-7 m ilgio, sudaryti iš 70-100 lapelių kiekvienoje pusėje.[3]
Pirmą kartą žydi 4-7 metų amžiaus. Žiedai smulkūs, tačiau žiedynai, kuriuose jie susitelkę į žiedynkočius, yra dideli ir įspūdingi - jų ilgis siekia iki 1,5 metro.[3] Elipsės formos vaisius – 2 cm ilgio, 1 cm skersmens geltonas ar oranžinis kaulavaisis. Viduje yra didelė sėkla. Vaisiaus minkštimas kartaus ir aštraus skonio tinkamas valgymui, tačiau labai plonas,[3] todėl menkavertis.
Palmė yra tvirtai įsitvirtinusi į žemę plačia šaknų sistema be pagrindinių šaknų, su daugybe pluoštinių šaknų, bet kurių skersmuo su amžiumi nedidėja.[3]
Amžius ir augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kanarinis finikas lyginant su kitomis palmių rūšimis yra ilgaamžis. Aukščiausi individai laikomi daugiau nei dviejų, o gal ir trijų šimtmečių senumo.[3]
Stebintys jas apskaičiavo, kad laukinėse palmių giraitėse palmės paauga 1 metrą per 7,5 metų, o kultūrinių individų, nuolat aprūpinamų vandeniu, augimas yra gerokai didesnis - maždaug 1 metras per metus.[3]
Dauginamas tik sėklomis. Gan atsparus nemažiems šalčiams (iki -10 °C), todėl gali būti auginamas ir švelnesnio vidutinio klimato kraštuose, pvz., Anglijoje.
Nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš kanarinio finiko sulos Kanarų salose, ir ypač La Gomeros saloje gaminamas palmių sirupas (vadinamas „palmių medumi“).
Hibridizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi daug rūšių introdukuojama iš vienos pasaulio vietos į kitas, tad tarp genetiškai artimų rūšių sąlyčio vietovėse atsiranda hibridinės formos, kaip ir šios rūšies atveju, kada tarp šios rūšies ir datulinių finikų (Phoenix dactylifera) dažnai aptinkama hibridų.[8]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
-
Dirbtinai suformuotos, ananasą primenančios viršūnės -
Kanarinių finikų augavietė La Gomeros saloje
_05.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Beech, E. 2017. „IUCN Red list - Phoenix canariensis“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2017-01-24.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k. - ↑ 2,0 2,1 2,2 powo.science.kew.org / Phoenix canariensis H.Wildpret
- ↑ 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 cienciacanaria.es / La palmera, símbolo vegetal de Canarias | Publicado: 30 de Junio de 2014; ispanų k.
- ↑ Saro et al., 2015
- ↑ Sosa et al., 2007, Naranjo et al., 2009
- ↑ Bañares et al., 2008, Saro et al., 2015
- ↑ P. Sosa Henríquez pers. comm., 2017
- ↑ 8,0 8,1 floradecanarias.com / Phoenix canariensis; ispanų k.
