Kanašas (Jurgaičiai)
Kitos reikšmės – Jurgaičiai (reikšmės).
| Kanašas rus. Канаш liet. Jurgaičiai vok. Jurgaitschen, Königskirch | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Nemano rajonas |
| Gyventojų | 68 |
| Altitudė | 17 m |
| Pašto kodas | 238722 |
| Tel. kodas | +7 40162 |
Kanašas (liet. Jurgaičiai, vok. Jurgaitschen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Königskirch, 1945–1946 m. rus. Иургайчен, nuo 1946 m. rus. Канаш) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 15 km į pietvakarius nuo Ragainės, 13 km į pietus nuo Tilžės, Būdupės kairiajame krante, plentų Žiliai – Gastos ir Aulavėnai – Ragainė sankirtoje, nuo 2008 m. birželio 30 d. Žilino kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] Jurgaičiai nuo 1525 m. buvo valsčiaus centras. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimo bendruomenė, nuo 1935 m. balandžio 1 d. savivaldybė. 1920 m. sausio 1 d. prijungti Freihofas (1905 m. buvo 32 gyventojai), Sprukiniai ir Klišviečiai. 1993–2008 m. Novo Kolchoznojė apylinkės kaimas. 1993 m. prijungtas Ševeliovas.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Tilžės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–1963 m. | Bolšakovo rajonas | Kaliningrado sritis |
| 1963–2008 m. | Novo Kolchoznojė apylinkė Nemano rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Žilino kaimo gyvenvietė Nemano municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
1841 m. liepos 1 d. atidaryta evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios iniciatorius buvo karalius Frydrichas Vilhelmas IV, dėl to bažnyčia vadinta karališkąja (Königskirch). Bažnyčia buvo plytinė, bazilikos tipo, be bokšto, aukštais langais, turėjo „Oto Kislo“ firmos vargonus, du varpus.
1920 m. kaimas elektrifikuotas, jame buvo du bankai, Trakėnų veislės žirgų supirkimo punktas, žandarmerijos skyrius, kelios parduotuvės, „Radvilų“ viešbutis su sale, kurioje gyventojai švęsdavo savo šventes. Veikė kepykla, pieninė, mėsinė, malūnas, lentpjūvė, kalvė, metalo įmonė, kirpykla, dirbo stomatologas, akušerė, dailininkas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||
| 1905 m. | 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 280 | 298 | 512 | 506 | ||
| |||||
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1709–1711 m. maro bei bado beveik visi Jurgaičių ir apylinkių gyventojai buvo lietuvininkai. Po didžiosios vokiečių kolonizacijos valsčiuje 1736 turinčių ūkius lietuvių sodybų buvo apie 66 % – iš 39 gyvenviečių septyniolikoje gyveno vien lietuvininkai, 7 – daugiausia vokiečiai, 15 – mišriai. 1905 m. valsčiuje lietuvininkai sudarė 9,1 % gyventojų, kai kuriuose kaimuose – iki 1/3.
Bažnyčioje pamaldos lietuvių kalba vyko iki 1933 m. nacionalsocialistų atėjimo į valdžią Vokietijoje. 1848 m. Jurgaičių parapijoje iš 5340 bendruomenės narių 2563 buvo lietuviai (48 %), 1878 m. – apie 2000 (32, 9 %), 1902 m. – apie 1900 (29, 7 %).[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 29 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jurgaičiai GenWiki
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (149)
- ↑ Jurgaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.