Kamila Marcinkevič
| Kamila Marcinkevič | |
|---|---|
| Gimė | 1834 m. sausio 4 d. Minskas |
| Mirė | 1900 m. lapkričio 11 d. (66 metai) Smurgainys, Gardino gubernija, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinės, Vilnius |
| Tėvas | Vincentas Duninas-Marcinkevičius |
| Motina | Juzefa Baranovska |
| Veikla | pianistė, 1863 m. sukilimo dalyvė |
Kamila Marcinkevič (lenk. Kamila Marcinkiewicz, 1834 m. sausio 4 d. Minskas, Rusijos imperija – 1900 m. lapkričio 11 d., Smurgainys, Gardino gubernija, Rusijos imperija) – gudų visuomenės veikėja, pianistė, 1863 m. sukilimo dalyvė, gudų klasiko, rašytojo Vincento Dunino-Marcinkevičiaus duktė.[1][2][3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kamila Marcinkevič gimė 1834 m. sausio 4 d. Minske, smulkiųjų bajorų Vincento ir Juzefos Baranovskos Duninų – Marcinkevičių šeimoje. Mergaitė buvo muzikali, pensione lankė pamokas pas savo krikštamotę Mariją Montegrandi. Muzikalumu pasižymėjo ir Kamilos brolis Miroslavas. Kai Kamilai sukako aštuoneri metai, mergaitės tėvas rašytojas Vincentas Duninas – Marcinkevičius ją ir brolį Miroslavą nuvežė koncertuoti į Minsko, Vilniaus, Varšuvos muzikos scenas.[1][2][3] 1851 m. metais tėvas Vincentas Duninas-Marcinkevičius parašė prašymą Rusijos imperatoriui skirti jo vaikams Miroslavui ir Kamilai pinigų mokslui Paryžiaus muzikos akademijoje, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Kamila vaidino tėvo sukurtoje teatro trupėje, 1852 m. dalyvavo operos „Kaimo idilė“ premjeroje Minske.[1][2][3]
Kamila Marcinkevič dėstė muziką privačiuose pensionuose. 1860 m. Kamila Marcinkevič organizavo mokyklą nedideliame Gudijos miestelyje (kitame šaltinyje rašoma, jog Minske), skirtą neturtingiems vaikams. Ši jos veikla buvo pripažinta anticarine.[1][2][3] 1861 metais Kamila Marcinkevič Minske tapo viena iš pagrindinių pasipriešinimo carinei valdžiai veikėjų. Minsko Švč. Mergelės Marijos arkikatedroje ji sugiedojo patriotinį himną, nors tai buvo griežtai draudžiama.[2] Tų pačių metų birželio mėnesį Kamila Marcinkevič išpylė pamazgų kibirą po Minską vaikščiojusiam gubernatoriui, grafui Edvardui Kelleriui. 1861 m. birželio mėn. Kamila Marcinkevič buvo areštuota. Gubernatorius Kelleris davė nurodymą Kamilą Marcinkevič patalpinti į psichiatrijos ligoninę, veikusią bazilijonų vienuolyne, tačiau mieste kilus nepasitenkinimui, mergina buvo išlaisvinta.[1] [2][3]
1863 m. vasario mėnesį Kamila Marcinkevič dėl veiklos sukilimo metu vėl buvo areštuota. Arešto pagrindu buvo vieno karininko raportas apie tai, jog Kamila jo prašė parduoti ginklą. Arešo metu Kamila pro langelį išmetė gėlių puokštę sukilėliui Žmačinskiui, kuris buvo nuteistas mirties bausme ir buvo vedamas į egzekucijos vietą.[1][2][3] Kamila Marcinkevič buvo nuteista 25 metams tremties. Ji buvo išsiųsta į Permės gubernijos miestą Solikamską. Tremtyje Kamila Marcinkevič praleido 17 metų. Solikamske 1865 metais ji ištekėjo už gydytojo, mokslininko Kazimiero Osipovičiaus ir susilaukė vaikų.[1][2][3]
Į tėvynę Kamila Marcinkevič kartu su šeima sugrįžo 1880 metais. Apsigyveno Vilniuje. Kamila Marcinkevič-Osipovič mirė 1900 m. lapkričio 11 d. Smurgainyse, palaidota Bernardinų kapinėse, Vilniuje, šalia vyro. [1][2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Зьміцер Дрозд. Таямніцы Дуніна-Марцінкевіча, 2018. ISBN: 978–609-95926-2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Irma Randakevičienė. Apie gudų klasiką Vincentą Duniną-Marcinkevičių, 2023-08-30, skelbta svetainėje „Voruta.lt” [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 “Моцарт в юбке, закупавшая оружие для Калиновского”, 2022.[2]