Kalista (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kalista
Callisto.jpg
Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas Galilėjas Galilėjus
Atrastas 1610 m. sausio 7 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys 1,8827×106 km (0,012585 AU)
Orbitos ilgis 11 829 000 km (0,079 AU)
Ekscentricitetas 0,0074
Periapsis 1 869 000 km (0,0125 AU)
Apoapsis 1 897 000 km (0,0127 AU)
Apskriejimo
periodas
16,6890184 d.
Vidutinis greitis
orbitoje
max: 8,265 km/s
vid: 8,204 km/s
min: 8,143 km/s
Posvyris 0,21° (į Jupiterio ekvat.), 2,02° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 4820,6 km (0,378 Žemės)
Paviršiaus plotas 7,3×107 km² (0,143 Žemės)
Tūris 5,9×1010 km³ (0,0541 Žemės)
Masė 1,0759×1023 kg (0,018 Žemės)
Vidutinis tankis 1,834 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
1,235 m/s²
Pabėgimo greitis 2,440 km/s
Ašies posvyris 0
Albedas 0,17
Regimasis ryškis 5,7
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~120 K
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis atmosferos pėdsakai
Atmosferos sudėtis anglies dioksidas (100 %)

Kalista – antras pagal dydį Jupiterio palydovas (pirmas – Ganimedas). Pagal skersmenį šiek tiek mažesnis už Merkurijų.

Paviršius ir sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalistos sandara

Kalistos paviršius yra ledinis su daugybe smūginių kraterių. Manoma, kad po ~200 km storio ledo pluta gali būti net iki 10 km gylio sūrus vandenynas, dar giliau – uolienų ir ledo mišinys. Turi silpną magnetinį lauką ir retą anglies dioksido atmosferą.

Tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1610 m. atrado italų astronomas Galilėjas Galilėjus. Tyrinėjo erdvėlaiviai Voyager 1 ir Voyager 2 bei Galileo.


Vikiteka