Metija (palydovas)
 Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas: | S. Synnott / Voyager 1 |
| Atrastas: | 1979 m. kovo 4 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Vidutinis spindulys: | 127 691 km (0,000854 AU) |
| Orbitos ilgis: | 802 300 km (0,005 AU) |
| Ekscentricitetas: | 0,0012 |
| Periapsis: | 127 540 km (0,000853 AU) |
| Apoapsis: | 127 840 km (0,000855 AU) |
| Apskriejimo periodas: | 0,294780 d. (7 h 4,5 min) |
| Vidutinis greitis orbitoje: | max: 31,539 km/s vid: 31,501 km/s min: 31,464 km/s |
| Posvyris: | 0° (į Jupiterio ekvat.), 2,22° (į ekliptiką) |
| Planetos palydovas: | Jupiterio |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo: | 21,5 km |
| Paviršiaus plotas: | ~5800 km² |
| Tūris: | ~41 600 km³ |
| Masė: | 1,2×1017 kg |
| Vidutinis tankis: | 3,0 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis: | 0,016 m/s² |
| Pabėgimo greitis: | 0,027 km/s |
| Sukimosi apie ašį greitis: | 19 km/h |
| Ašies posvyris: | 0° |
| Albedas: | 0,06 |
| Paviršiaus temperatūra: | vid: ~123 K |
Metidė (Metija) arba Jupiteris XVI yra arčiausiai Jupiterio esantis palydovas.
Palydovas atrastas 1979 m. Voyager 1, iškart po to jam suteiktas pavadinimas S/1979 J 3. 1983 m. jis oficialiai pavadintas išminties ir gilios minties deivės, pirmosios Dzeuso žmonos, Metidės vardu (žr. Metidė), taip pat jos vardu pavadintas asteroidas 9 Metidė. 1996–2003 Galileo misijos metu gauti duomenys, leidžiantys įsivaizduoti Metidės paviršių. Palydovas yra visiškai sinchronizavęsis su Jupiteriu – į planetą visada atsisukęs ta pačia puse. Metidė yra labai asimetriškas kūnas – didžiausias ir mažiausias skersmenys skiriasi du kartus. Taip pat tai vienas iš trijų palydovų Saulės sistemoje, apskriejančių planetą greičiau nei per tos planetos dieną. Kiti du – Jupiterio Adrastėja ir Marso Fobas. Metidė skrieja Jupiterio žiedo viduje ir manoma, kad yra pagrindinis medžiagos, sudarančios tą žiedą, šaltinis.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metidė yra netaisyklingos formos. Jos matmenys 60×40×34 km. Tai trečias pagal dydį vidinis Jupiterio palydovas. Metidės masė ir sandara nėra žinomos, tačiau sprendžiant iš to, kad palydovo vidutinis tankis yra toks pats kaip Amaltėjos (~0,86 g/cm³), jo masė turėtų būti ~3,6×1016 kg. Pagal tankį Metidė turėtų būti sudaryta iš akyto vandens ledo (Adrastėja turėtų būti panaši).
Palydovo paviršius nusėtas krateriais. Jis tamsus ir atrodo rausvos spalvos.
Orbita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Metidė yra artimiausias iš keturių nedidelių vidinių Jupiterio palydovų, nuo planetos nutolęs ~128000 km atstumu. Orbitos ekscentricitetas labai mažas – ε=0,0002. Tai reiškia, kad orbita beveik apskritiminė. Palydovo orbitos polinkis Jupiterio pusiaujo atžvilgiu ~0,06°.
Dėl potvyninių jėgų Metidė sukasi sinchroniškai su savo skriejimo periodu (t. y. apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, per kiek apskrieja planetą). Kadangi Metidės orbita yra Jupiterio sinchroninės orbitos viduje, laikui bėgant palydovas vis artėja prie planetos ir kada nors į ją nukris. Jeigu jo tankis panašus į Amaltėjos, tai palydovas yra priartėjęs prie planetos arčiau, nei jos Rošo riba skystiems kūnams. Kadangi Metidė nėra subyrėjusi, kad ir kaip arti ji bėbūtų prie Jupiterio, ji negali būti peržengusi Rošo ribos kietiems kūnams.
| |||||||||||||||||||||||
