Sinopė (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sinopė
Sinopé.jpg
Sinopė 1998 m.
Atradimas
Atradėjas S. B. Nicholson
Atrastas 1914 m. liepos 21 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys 24 057 865 km
Orbitos ilgis 149 800 000 km (1,001 AU)
Ekscentricitetas 0,2750
Periapsis 18 237 600 km (0,122 AU)
Apoapsis 30 191 200 km (0,202 AU)
Apskriejimo
periodas
762,33 d.
Vidutinis greitis
orbitoje
vid: 2,943 km/s
vid: 2,252 km/s
min: 1,778 km/s
Posvyris 153,12° (į Jupiterio ekvat.), 153,778° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 38 km
Paviršiaus plotas ~4500 km²
Tūris ~28 700 km³
Masė 7,5×1016 kg
Vidutinis tankis 2,6 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,014 m/s²
Pabėgimo greitis ~0,023 km/s
Albedas 0,04
Paviršiaus
temperatūra
~124 K

SinopėJupiterio palydovas atrastas 1914 m. Seth Barnes Nicholson, nagrinėjant nuotraukas, gautas 0,9 m. skersmens teleskopu. 1975 m. gavo vienos iš upės dievo Asopo dukterų, Sinopės, vardą. [1]

Sinopė Pasifės grupėje. Atidėtas atstumas nuo Jupiterio ir pasvirimo kampas. Matyti jog palydovas yra šio grafiko viršutiniame krašte. Jis taip pat palyginus su kitais labai didelis (dar didesnis apskritimas centre yra pati Pasifė).

Priklauso Pasifės palydovų grupei bet dėl to priklausymo abejojama dėl spalvos skirtumo, skirtingo orbitos eliptiškumo ir ne visai tokio pat kampo Jupiterio ekvatoriaus plokštumos atžvilgiu. Galimas dalykas jog jis skrieja grupės ribose atsitiktinai.[1]

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sinopė pavadinta vardu nimfos, kuri apgavo patį Dzeusą. Mėgindamas suvilioti, Dzeusas pažadėjo išpildyti bet kokį jos norą. Sinopė pasakė jog norėtų išsaugoti nekaltybę. Taigi Dzeusui toliau prie jos gretintis nebebuvo kaip. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]