K-7 – mišios konstrukcijos monoplanas, iš dalies atitinkantis „skraidančio sparno“ koncepciją. Fiuzeliažas gamintas iš suvirintų chromo-molibdenoplieno vamzdelių. Pilotų kabina, keleivių salonas ir krovinių skyrius buvo įrengti 2,3 m storio, 10,6 m pločio, 6 m ilgio centroplano viduje.[1] Nuo centroplano tęsėsi pusiau elipsiniai sparnai, kuriuose buvo įrengta 14 kuro cisternų. Centroplanas buvo dengtas duraliuminio skarda, sparnai – drobe. Sparnuose buvo įrengti tuneliai variklių aptarnavimui skrydžio metu.
Važiuoklę sudaro du lakštine skarda dengti vežimėliai su trimis ratais (padangos – „Good Year“), kairėje gondoloje buvo įrengtos durys ir laiptai į saloną.
Kalinin K-7 Charkivo aviacijos gamyklos aerodrome
K-7 suprojektavo Pirmojo pasaulinio karo aviatorius ir aviakonstruktorius Konstantinas Kalininas. K-7 buvo vienas didžiausių orlaivių, pagamintų iki reaktyvinio amžiaus pradžios. Orlaivio jėgainė buvo neįprasta – ją sudarė šeši traukiantys priekiniame sparno krašte ir vėliau, paaiškėjus, kad variklių galios nepakaks, pridėtas vienas stumiantis variklis galinėje sparno dalyje.
Lėktuvas buvo kuriamas tiek kaip bombonešis, tiek kaip keleivinis laineris. Civilinėje konfigūracijoje buvo numatyta įrengti sėdimas vietas 128 keleiviams arba 64 – prabangesnėje miegamųjų kupe konfigūracijoje, krovininis variantas galėjo gabenti iki 7 000 kg pašto. Karinis transportinis variantas galėjo pervežti 112 pilnai aprūpintų desantininkų. Bombonešio konfigūracijoje orlaivis galėjo vežti iki 9 000 kg bombų, būti ginkluotas aštuoniomis 20 mm kalibropatrankomis, aštuoniais 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiais.[2] Pateikimui į galinius pabūklų lizdus uodegos sijose buvo įrengti elektra varomi vežimėliai.
Jau labai trumpo pirmojo skrydžio metu išryškėjo nestabilumas ir stipri sparno vibracija. Problemą buvo mėginama išspręsti sutrumpinant uodegos strypus ir sutvirtinant visą konstrukciją. Manoma, kad nepakankamos tuometinės žinios apie natūralius konstrukcijų vibracijų dažnius sukliudė sukurti stabilią konstrukciją.
Viso lėktuvas atliko septynis bandomuosius skrydžius. 1933 m. lapkričio 21 d. vykusio maksimalaus greičio nustatytmų bandymo metu įvyko konstrukcijos vibracijos ir jos sukelto flaterio sąlygota avarija, kurios metu lėktuvas buvo sunakintas, žuvo 14 iš 20 jame buvusių asmenų ir vienas buvęs ant žemės.[3][4]
Kalinin K-7 skrydyje
Avarija įvyko praėjus vos keletui dienų po to, kai apie orlaivio egzistavimą paskelbė „Pravda“, pareiškusi, kad tai „didžiausios politinės svarbos pergalė“, nes lėktuvas buvo pagamintas iš sovietinio, o ne importinio plieno.[5]
Aviacijos žurnale „Flight International“ buvo rašoma, kad buvo rimtai tiriama sabotažo versija, nes tyrimo komitete dalyvavo valstybės saugumo struktūra – OGPU. Oficialiose tyrimo išvadose nuorodų sabotažą nebuvo patekta. Avarija pasinaudojo su K. Kalininu konkuravęs ir gerus ryšius su sovietinės aviacijos pramonei vadovavusi Anastasu Mikojanu palaikęs Andrejus Tupolevas: nors 1933 m. buvo numatyta dar dvejų prototipų gamyba, šis užsakymas iki 1935 m. buvo atšauktas.
2008 m. kuriant filmą „Dau“ (rež. Ilja Chžanovskis) Charkivo aviacijos gamykloje buvo sukurtas naūralaus dydžio „K-7“ maketas.
(DE) Korrell, Peter: TB-3. Die Geschichte eines Bombers. 1. Auflage. Transpress, Berlin 1987, ISBN 3-344-00116-7, p. 175–177.
(DE) Kopenhagen, Wilfried, Beeck, Jochen K.: Das große Flugzeugtypenbuch. 1. Auflage. Motorbuch, Stuttgart 2005, ISBN 3-613-02522-1, p. 465 ir 734/735.
(DE) Peter Alles-Fernandez (Hrsg.): Flugzeuge von A bis Z. Consolidated PBY–Koolhoven FK 55. Band 2. Bernard&Graefe, Koblenz 1988, ISBN 3-7637-5905-0, p. 413.
(RU) Поликовский, Алексей, Как ломали крылья // Новая газета. – 2018. – № 117 (2838). – p. 19.
(RU) Путешествие по городам. Харьков. Илл. еженедельник «События», № 32 (149), 21-27 августа 2008, стр.30
(RU) Шавров В.Б. История конструкций самолетов в СССР до 1938 г.
