Anastasas Mikojanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Anastasas Mikojanas
rus. Анаста́с Ива́нович Микоя́н
arm. Անաստաս Միկոյան
Anastasas Mikojanas
Gimė 1895 m. lapkričio 25 d.
Sanainas
Mirė 1978 m. spalio 21 d. (82 metai)
Maskva
Palaidotas (-a) Novodevičės kapinėse
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas
Ėjo pareigas 1964 m. liepos 15 d. -
1965 m. gruodžio 9 d. (1 metai)
Ankstesnis Leonidas Brežnevas
Vėlesnis Nikolajus Podgornas
Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas
Vadovavo 1955 m. vasario 28 d. -
1964 m. liepos 15 d. (9 metai)
Ankstesnis Nikolajus Bulganinas
Vėlesnis Michailas Pervuchinas
Veikla tarybinis partinis ir valstybės veikėjas. A. Mikojanas - unikalus politinis ilgaamžis, pradėjęs karjerą kartu su Leninu, o baigęs - valdžioje esant L. Brežnevui
Partija
Alma mater 1916 m. Tifliso (Tbilisio) dvasinė akademija
Vikiteka Anastasas Mikojanas

Anastasas Mikojanas (rus. Анаста́с Ива́нович Микоя́н, armėn. Անաստաս Միկոյան , 1895 m. lapkričio 25 d. – 1978 m. spalio 21 d.) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas.[1] A. Mikojanas – unikalus politinis ilgaamžis, pradėjęs karjerą kartu su Leninu, o baigęs – valdžioje esant L. Brežnevui.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1916 m. – baigė Tifliso (Tbilisis) dvasinę akademiją, mokėsi dvasinėje akademijoje;

1917 m. – pradėjo aktyviai veikti bolševikų partijoje;

1918 m. – eserų ir anglų kariuomenės suimtas, kaip vienas iš 26-šių Baku komisarų, vienintelis iš jų nesušaudytas;

1919 m. – dirbo partinį darbą Baku, Maskvoje, Azerbaidžiano profsąjungų vadovas;

1920 m. – Nižnij Novgorodo srities partijos sekretorius;

19221924 m. – RKP(b) Pietryčių biuro sekretorius, nuo 1924 m. – Šiaurės Kaukazo krašto sekretorius;

1926 m. – paskirtas TSRS vidaus ir užsienio prekybos liaudies komisaru;

19301934 m. – TSRS tiekimo liaudies komisaras;

19341938 m. – TSRS maisto pramonės liaudies komisaras;

19381949 m. – TSRS užsienio prekybos liaudies komisaras, ministras;

19371955 m. – kartu ir TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas;

1953 m. kovo – rugpjūčio mėn. – TSRS vidaus ir užsienio prekybos, vėliau – prekybos ministras;

19551957 m. ir 19581954 m. – TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas,

19571958 m. – pirmininko pavaduotojas;

19641965 m. – TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas 19651974 m. – TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo narys;

Nuo 1974 m. iki 1978 m.– pensijoje.

1922 m. – kandidatas į VKP(b CK narius, 19231976 m. – TSKP CK narys:

19261935 m. – kandidatas į CK Politinio biuro narius, 19351966 m. – Politinio biuro narys; 1-8 šaukimų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas:

1943 m. – Socialistinio darbo didvyris;

Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Mikojano politinio ilgaamžiškumo viena priežasčių – prisitaikymas, dažniausiai stodavo stipresniojo pusėn. Visada palaikydavo J. Staliną, NKVD represijas, buvo jų organizatoriumi;
  • Kalbėdamas VKP(b) XVII suvažiavime tapo rekordininku, net 41 kartą paminėdamas J. Stalino vardą, tačiau buvo vienas pirmųjų, pradėjusių smerkti Stalino kultą po jo mirties;
  • Kontroversiškai vertinama jo veikla vadovaujant TSRS prekybai: liaudyje buvo populiarus posakis „Nėra mėsos, nėra sviesto, nėra miltų, nėra muilo, bet užtat yra Mikojanas“;
  • 1932 m. viešojo maitinimo įstaigoje įvedė garsiąsias „žuvies dienas“, buvo tarybinės reklamos akcijų pradininkas;
  • A. Mikojanas organizavo Ermitažo meno kolekcijų pardavimą į užsienį, siekiant gauti valiutos;
  • 1942 m. lapkričio 6 d. Maskvos Raudonojoje Aikštėje į A. Mikojaną buvo pasikėsinta;
  • 1956 m. A. Mikojanas kartu su M. Suslovu ir G. Žukovu nusprendė jėga numalšinti liaudies sukilimą prieš komunizmą Vengrijoje; 1962 m. aktyviai ginklu malšino gyventojų nepasitenkinimą tarybine santvarka Novočerkaske;
  • 1962 m. Karibų krizės metu A. Mikojanas Kuboje derėjosi su F. Kastro dėl tarybinių raketų demontavimo ir prisidėjo prie taikaus krizės išsprendimo;
  • Turėjo penkis vaikus, vienas buvo mokslininkas, keturi tapo lakūnais (vienas – Tarybų Sąjungos didvyris); anūkas Stasas Naminas – garsus TSRS ir Rusijos muzikantas; brolis Artiomas – akademikas, vienas naikintuvų MiG kūrėjų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mikojan Anastas (Anastasas Mikojanas) . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 89 psl.