Janušava (Kėdainiai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Janušava
Janušava1.JPG
Janušavos gyvenvietė ties Gluosnių gatvės pabaiga

Janušava
Koordinatės 55°17′25″ š. pl. 23°56′40″ r. ilg. / 55.29028°š. pl. 23.94444°r. ilg. / 55.29028; 23.94444 (Janušava)Koordinatės: 55°17′25″ š. pl. 23°56′40″ r. ilg. / 55.29028°š. pl. 23.94444°r. ilg. / 55.29028; 23.94444 (Janušava)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Kėdainių miesto seniūnija
Gyventojų skaičius 44 (2011 m.)
Altitudė 38 m
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Janušavà

lenk. Januszowo, Januszów

Janušava (arba Jonušava) – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, faktiškai Kėdainių miesto dalis. Apima Janušavos gyvenamojo rajono dalį tarp kelių  144  JonavaKėdainiaiŠeduva  ir  2006  KėdainiaiLipliūnaiKrakės  (Janušavos gatvės galas, dalis Topolių gatvės), taip pat kelios sodybos tarp Krakių kelio ir Smilgos upės. Į Janušavos teritoriją įeina Kėdainių medelynas, prekybos centras Norfa. Iš šiaurės ribojasi su Varėnais ir Tubiais. Plečiasi nausėdijos.

Istoriškai Janušava vadinta visa vakarinė, virš Nevėžio slėnio iškilusi Kėdainių dalis.

Janušavos kaimo nausėdijos
Nuo 2015–2016 m. iškilusi Janušavos dalis šalia senojo kelio Dotnuvon

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonušo Radvilos garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. Kristupas II Radvila ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~1627 m.) pradėjo kurti Janušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1629 m.). 1643 m. Ona Kiškaitė-Radvilienė suteikė lengvatą Janušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). 1647 m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Janušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises. Janušavos herbas buvęs toks: geltoname lauke raudona kunigaikštiška mitra ir po ja, žydrame lauke, inicialo raidė I taip, kad abiejų herbų laukai būtų perkirsti ir sudaryti iš žydros ir geltonos spalvos.

1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai ir Janušava prarado savivaldas. Janušava tapo vakarine Kėdainių miesto dalimi.[2]

XIX a. pab. tai buvo šlėktų kaimas (bajorkaimis), Gedeikų valda.[3] Priklausė Josvainių parapijai ir pasižymėjo derlingu dirvožemiu.[4]

XX a. 10-ajame dešimtmetyje didžioji kaimo dalis priskirta Kėdainiams (Janušavos gatvės galas, Skroblų, Gluosnių, Akacijų ir kt. gatvės). Likusioje kaimiškoje dalyje netrukus ėmė augti naujų namų kvartalai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Janušavos dalis, XX a. pab. prijungta prie Kėdainių
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
291 178 344 241 203 16 44


Žymūs žmonės

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]