Jurakariai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jurakariai
Gyventojų skaičius ~3300
Populiacija šalyse Bolivijos vėliava Bolivija
(Kočabambos departamentas)
Kalba (-os) jurakarių, ispanų
Religijos prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės ?

Jurakariai (yuracaré, t. p. yurujare, yurucare) – indėnų tauta, gyvenanti Bolivijoje, Kočabamabos departamente, Andų kalnų šlaitų miškuose (jungase), apie Čaparės upę. Skirstosi į solotus (rytuose) ir mansinijus (vakaruose). Jurakarių kalba nenustatytos kilmės. Išlaikę prigimtinę tikybą.

Su ispanais ryšius užmezgė XVII a. pr. Nuo XVIII a. pab. bandyta jurakarius atversti krikščionybėn.

Verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (saldieji manijokai, kukurūzai, bananai, batatai, moliūgai, arbūzai, kolokazija, papajos, ananasai, pipirai, medvilnė, tabakas), medžiokle (prestižinė veikla), žvejyba, rankiojimu. Moteris lipdo puodus, vyrai užsiima medžio drožyba.

Santuoka matrilokalinė ir neolokalinė. Grupės endogaminės, negausios, todėl santuokos dažnai vyksta tarp netolimų giminaičių. Kiekviena šeima ar šeimų grupė tvarko atskirą ūkį.

Jurakarių būstas kreoliškas, skirtas vienai šeimai. Anksčiau būta bendrų kaimų su centriniu vyrų namu. Senieji būstai – didelės, iš šonų atviros pastogės.

Ir vyrai, ir moterys dėvi ilgus marškinius (seniau iš karnų, dabar medvilninius). Kultūra artimi mosetenams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Юракаре,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.