Juodoji Ranka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juodoji Ranka


Juodosios Rankos įspaudas

Devizas Susivienijimas arba mirtis; Vienybė arba mirtis; Tironijos mirtis!
Įkurta 1901 m. rugsėjo 6 d.
Tikslas 1) Austrijos-Vengrijos pietų slavų išvadavimas (Jugoslavizmas)

2) Etninių serbų teritorijų suvienijimas

Vieta Balkanai
Svarbiausi asmenys Dragutinas Dimitrijevičius

Susivienijimas arba Mirtis (serb. Уједињење или смрт, Ujedinjenje ili smrt),[1] neoficialiai žinoma kaip Juodoji Ranka (serb. Црна рука, Crna ruka), buvo slapta karinė draugija,[2] suformuota Serbijos armijos narių Serbijos karalystėje 1901 m. rugsėjo 6 d.[3] Draugija buvo suformuota su tikslu suvienyti visas etnines pietų slavų teritorijas, kurios nebuvo valdomos Serbijos ar Juodkalnijos karalysčių, naudojantis kitų tautų suvienijimo pavyzdžiais, o tiksliau Italijos suvienijimo 1870 m. ir Vokietijos suvienijimo 1871 m.[4][5] Dėl savo sąsajų su Pranciškaus Ferdinando nužudymu, kuris buvo atliktas judėjimo Jaunoji Bosnija narių Sarajeve 1914 m. birželio 28 d., Juodoji Ranka yra dažnai laikoma kaip prisidėjusi prie Pirmojo pasaulinio karo pradžios, nes nužudymas paspartino Liepos krizę, kas galiausiai privedė iki Austrijos-Vengrijos invazijos į Serbijos karalystę.[6]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodoji Ranka buvo įkurta 1901 m. rugsėjo 6 d.[3][7] Pirmasis bendrininkų susitikimas įvyko tais pačiais metais. Susitikime dalyvavo: kapitonai Radomir Aranđelović, Milan F. Petrović ir Dragutinas Dimitrijevičius bei leitenantai Antonije Antić, Dragutin Dulić, Milan Marinković ir Nikodije Popović.[3] Jie sukūrė planą nužudyti karališkąją porą – Serbijos karalių Aleksandrą Obrenovičių ir jo žmoną Dragą Liunevicą. Karalienės Draga buvo gimusi 1864 m. rugsėjo 11 d. (pagal Julijaus kalendorių), todėl šiai datai paminėti buvo ruošiama šventė Kolorac rūmuose.[3][7] Karališkoji pora buvo nužudyta 1903 m. naktį iš rugsėjo 28 į 29 dieną (pagal Julijaus kalendorių). Dragutinas Dimitrijevičius buvo patvirtintas kaip žmogus, vadovavęs karininkų grupei, nužudžiusiai karališkąją porą.[8]

1908 m. spalio 8 d., vos po dviejų dienų, kai Austrija aneksavo Bosniją ir Hercegoviną, daugybė serbų ministrų, valstybės tarnautojų ir generolų susitiko miesto rotušėje Belgrade. Jie įkūrė pusiau slaptą draugiją Narodna Odbrana (liet. Krašto Apsauga), kuri buvo Didžiosios Serbijos idėjos rezultatas. Šios žmonių grupės tikslas buvo išlaisvinti visus serbus iš Austrijos-Vengrijos okupacijos. Jie taip pat įsipareigojo skleisti anti-austrišką propagandą bei siųsti šnipus ir diversantus veikti okupuotose provincijose. Palydovinės grupės susiformavo Slovėnijoje, Bosnijoje, Hercegovinoje ir Istrijoje. Bosnijoje grupė veikė Jaunosios Bosnijos pavadinimu (serb. Mlada Bosna).

Erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jaunoji Bosnija, sudaryta iš anti-Habsburgiškų, anti-austriškų pažiūrų jaunuolių, įvykdė Pranciškaus Ferdinando nužudymą. Po nesėkmingo Nedeljko Čabrinović bandymo nužudyti Erchercogą granata, Gavrilui Principui pavyko nušauti jį ir jo žmoną dviem kulkomis, nes kilmingojo Habsburgo vairuotojas pasuko ne į reikiamą gatvę Sarajeve. Per kelias savaites šio nužudymo kaltė nukrito visai Serbijai ant pečių. Ilgai tvyrojusi įtampa tarp Serbijos ir Austrijos-Vengrijos galiausiai įtraukė ir kitas Europos jėgas į konfliktą, kuris vėliau pavirto Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Yra žinoma, kad serbai trukdė Austrijai-Vengrijai tirti Erchercogo nužudymą.

Nors dažniausiai yra laikoma, kad būtent Serbijos žvalgyba organizavo Erchercogo nužudymą, vis dėlto nėra sutariama, ar Juodoji Ranka irgi prisidėjo prie nusikaltimo. Taip samprotaujama, nes dalis šio sąmokslo dalyvių yra priklausę Juodajai Rankai. Taip pat manoma, kad Juodoji Ranka parūpino nusikaltimo vykdytojams ginklų bei bombų.[9]

Ideologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Draugiją sudarė įvairių ideologijų asmenybės: nuo sąmokslininkų kariškių iki idealistų jaunuolių, kartais linkusių net į respublikanizmą, nepaisant nacionalistų iš karališkosios šeimos rato įsitraukimo į grupės veiklą. Austrijos-Vengrijos spauda pasmerkė šią grupę kaip nihilistinę, sulygindama ją su rusų Narodnaya Volya ir kinų Žudikų Korpusu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Constitution of the Black Hand – World War I Document Archive. Wwi.lib.byu.edu. Tikrinta 2011 m. lapkričio 8 d.
  2. Lutz, Hermann. „The Serbian 'Black Hand',“ The Freeman, Vol. 7, N°. 164, pp. 179–181, 1923 m. gegužės 2 d.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 Antić, Antonije: Notes, Museum of city Zaječer, Zaječar, 2010.
  4. „Gavrilo Princip and the Black Hand organization“. Bookrags. 
  5. Alan Cassels (15 November 1996). Ideology and international relations in the modern world. Psychology Press, 122–. ISBN 978-0-415-11926-9. Tikrinta 8 November 2011.
  6. David Stevenson, 1914–1918, 2012 Penguin, reissue, p.12
  7. 7,0 7,1 Antonije Antić:School’s nest of conspiracy, Evening news, feuilleton, 2010 m. lapkričio 20 d. (serbiškas šaltinis)
  8. C. L. Sulzberger The Fall of Eagles, 1977 m., Crown Publisher’s, Inc., New York, pp. 202, 221 ISBN 0517528177
  9. BBC edukacinė svetainė Tikrinta 2014 m. rugpjūčio 23 d.