Julija Vichert-Kairiūkštienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Julija Vichert-Kairiūkštienė (lenk. Julia Wichert-Kajruksztisowa; 1864 m. vasario 16 d. Radziuškėje, Suvalkų gubernijoje, Rusija1949 m. gegužės 1 d. Krosne, Lenkija) – Lenkijos poetė ir vertėja. Viena iš nedaugelio lietuviškos kultūros populiarintojų tarpukario Lenkijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo netoli Seinų, šiame miestelyje ištekėjo už žinomo pedagogo Juozu Kairiūkščio, kuris už lietuvišką veiklą buvo ten ištremtas. Kūryboje daugiausiai dėmesio skyrė meilės temai. Rašė lenkų kalba, į ją išvertė 75 lietuvių autorių poeziją, devynias lietuvių liaudies dainas. 1927 m. paskelbė Jono Basanavičiui skirtą eilėraštį. 1939 m. parengė ir Varšuvoje išleido lietuvių poezijos vertimų antologiją.

Kairiūkščių šeimoje išaugo žinomos Lietuvos asmenybės: dailininkas Vytautas Kairiūkštis, menotyrininkė Halina Kairiūkštytė-Jacinienė ir medicinos akademikas Jonas Kairiūkštis. Juozo ir Julijos Kairiūkščių pora buvo diametraliai vienas kitam priešingi žmonės. Jis - lietuvis, ji - lenkė, jis - praktikuojantis katalikas, ji - užkietėjusi ateistė. Visi vaikai (išskyrus vieną dukterį) išaugo lietuviais, vadinasi, tėvo tautybės, ir visi liko ateistais, motinos įsitikinimų. (Rapolas Mackonis)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]