Joniškio valsčius (Šiaurė)

56°14′š. pl. 23°37′r. ilg. / 56.24°š. pl. 23.61°r. ilg. / 56.24; 23.61

Joniškio valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Joniškis

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1945) Joniškio apskritis (1945–1950)

Joniškio valsčius (rus. Янишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Joniškis.

Istorija

Įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.^[1] 1947 m. dalis valsčiaus perduota Ziniūnų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Joniškio rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6339	631 kiemas ^[2]	7 seniūnijos	60
1923 m.^[3]	428	15 639	3376
1932 m.	433	16896		20 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	300			8 apylinkės ^[5]

Vadovai

Juozas Buožis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Andrešiūnai	Andrešiūnų seniūnija	-
Bertaučiai	Bertaučių seniūnija	Bertaučių apylinkė
Daunorava	Daunoravos seniūnija	Daunoravos apylinkė
Duobėdžiai	Duobedžių seniūnija	Duobėdžių apylinkė
Gasčiūnai	Gasčiūnų seniūnija	-
Gataučiai	Gataučių seniūnija	-
Gudaičiai	Gudaičių seniūnija	Gudaičių apylinkė
Joniškis	Joniškio miesto I seniūnija, Joniškio miesto II seniūnija, Joniškio miesto III seniūnija	-
Linkaičiai	Linkaičių seniūnija	-
Maldeniai	Maldenių seniūnija	-
Mielaičiai	Mielaičių seniūnija	-
Paudruvė	Paudruvės seniūnija	Paudruvės apylinkė
Pociūnai	Pociūnų seniūnija	-
Skribakiai	Skribakių seniūnija	Skribakių apylinkė
Svirpliai	Svirplių seniūnija	Svirplių apylinkė
Šimkūnai	Šimkūnų seniūnija	-
Šlapakiai	Šlapakių seniūnija	-
Žadvainiai	Žadvainių seniūnija	Žadvainių apylinkė
Iš viso:	20 seniūnijų	8 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 15 639 žmonės:^[9]

Lietuviai – 84,73% (13251);
Žydai – 6,25% (978);
Latviai – 6,24% (976);
Rusai – 1,45% (227);
Vokiečiai – 0,5% (78);
Lenkai – 0,4% (63);
Kiti – 0,42% (66).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1893	Paudruvė	Juozas Bertulis, muzikas	1969
1894	Slėpsniai	Povilas Norkūnas, komunistas	1941
1899	Gasčiūnai	Pranas Vainauskas, teisininkas	1994
1902	Giminėnai	Jonas Grinius, menotyrininkas	1980
1909	Milvydžiai	Albinas Briedis, žurnalistas	1941
1909	Poškai	Karolis Jackus, tapytojas	1997
1926	Spirakiai	Jonina Lipskienė, kalbininkė
1927	Drąseikiai	Elena Gaputytė, skulptorė	1991
1932	Laukaičiai	Alfonsas Algimantas Mitrikas, sociologas, ekonomistas
1932	Šimkūnai	Juozas Galkus, grafikas
1933	Drąsutaičiai	Povilas Mataitis, choro dirigentas	2022
1934	Dargaičiai	Stanislovas Čepinskis, smuikininkas	2014
1936	Vaineikiai	Simas Karaliūnas, kalbininkas	2015
1937	Skribakiai	Vytautas Bareikis, fizikas	1995
1937	Rubežninkai	Steponas Čiuberkis, agronomas
1938	Bariūnai	Algirdas Briedis, sporto gydytojas	2022
1939	Medikuičiai	Jonas Vytautas Bruveris, muzikologas	2023
1943	Vaineikiai	Bronius Karaliūnas, inžinierius
1943	Juodžiai	Algirdas Juozas Motuzas, agronomas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 704–705 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23–24
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 694 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 704–705 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 23–24

[9] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]