Jedvabno valsčius
| Jedvabno valsčius lenk. Gmina Jedwabne | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Lomžos apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Jedvabnas | ||||||
| Gyventojų | 5 634 | ||||||
| Plotas | 159,42 km² | ||||||
| Tankumas | 35 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2007013 | ||||||
| Pašto kodas | PL 18-420 | ||||||
| Tel. kodas | 86 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.jedwabne.pl/ | ||||||
- Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusį rajoną žr. Jedvabno rajonas.
Jedvabno valsčius (lenk. Gmina Jedwabne) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Lomžos apskrityje. Centras – Jedvabnas. Ribojasi su Piontnicos, Pžitulų, Radziluvo, Staviskų, Tžcianų ir Viznos valsčiais.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XIII a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XV a. šias vietoves pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Nuo X a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Augustavo gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1919–1922 m. valsčiuje veikė Jedvabno valsčius, kurį sudarė tik dar miesto teisių neturėjęs Jedvabno kaimas. 1939–1941 m. ir 1944 m. priklausė Tarybų Sąjungos Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Jedvabno rajonui. 1941–1945 m. priklausė Trečiajam Reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Lomžos vaivadijai.
Paviršiaus struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002[1] metų duomenis valsčiaus plotas yra 159,42 km², iš kurių:
- ariama žemė: 77 %
- miškai: 17 %
- vandens telkiniai: 6 %
Valsčius sudaro 11,77 % Lomžos apskrities.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 5634 | 100 % | 2754 | 48,9 % | 2880 | 51,1 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
35,3 | 17,3 | 18,1 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1200,24 zlotai.[3]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bartkai, Bičkai, Biodrai, Biodrų Kolonija, Boravskiai, Bronaki Olkai, Bronaki Pietrašė, Bžostovas, Bužinas, Chrostovas, Chilinai, Grabnikas, Grondi Malė, Grondi Vielkiai, Jančevkas, Jančevas, Jedvabnas, Kaimai, Kajetanovas, Kamiankai, Karvovo Všeborai, Koncikai, Koneckai, Kontai, Konopki Chudė, Konopki Tlustė, Koritkai, Kosakai, Kotovo Starė, Kotovo Placas, Kotuvekas, Kubžanai, Kuče Malė, Kuče Vielkiai, Kučevskiai, Lipnikas, Makovskiai, Mocažė, Nadborai, Nova Viešas, Novinai, Olševo Gura, Orlikovas, Pavelkai, Pienki Borovė, Plutai, Pžestželė, Rostkai, Sestžankai, Strijakai, Šostakai ir Vitiniai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
