Jasnaja Poliana

Taip pat yra vadinama ir gyvenvietė Kaliningrado srityje – Trakėnai (Jasnaja Poliana).

Jasnaja Poliana Ясная Поляна
Tolstojaus muziejus
Jasnaja Poliana 54°4′00″ š. pl. 37°7′50″ r. ilg.
Valstybė	Rusija
Sritis	Tulos sritis
Rajonas	Ščiokino rajonas
Gyventojų (2017)	1
Vikiteka	Jasnaja Poliana

Jasnaja Poliana (rus. Ясная Поляна) – viensėdis Rusijoje, Tulos srityje, 14 km į pietryčius nuo Tulos. Stovi XVII a. dvaro rūmai, žinomi kaip rašytojo Levo Tolstojaus gimtinė, čia yra ir rašytojo kapavietė. Sodybos kompleksą sudaro L. Tolstojaus namas, N. Volkonskio namas, Kuzminskių flygelis, arklidė, įvažiavimo bokštas, kalvė, pirtis, kluonas, sodo namelis, maudykla, keli sandėliai.

Istorija

Dvaro vartai

XVII a. įkurtas dvaras, kurį valdė Karcevų, Volkonskių ir Tolstojų giminės. Sodyboje 1828 m. gimė Levas Tolstojus.

Čia gyvendamas jis sukūrė „Karą ir taiką“, „Aną Kareniną“ ir kitus kūrinius.

Po mirties rašytojas buvo palaidotas Jasnajos Polianos teritorijoje.

1911 m. Tolstojaus našlė Sofija Aleksandrovna kreipėsi į carą Nikolajų II, kad Jasnaja Poliana taptų valstybiniu muziejumi. Caras atsisakė, bet skyrė šeimai pensiją, kuri leido išsaugoti namą ir dvarą tokius, kokie jie buvo.

1919 m. sovietų vyriausybė oficialiai paskyrė Jasnaja Polianą valstybės globai, o 1921 m. birželį Jasnaja Poliana buvo nacionalizuota ir tapo valstybiniu muziejumi, kuriame per pirmuosius metus apsilankė 3147 lankytojai.

Antrojo pasaulinio karo metu dvarą okupavo ir nusiaubė Vokietijos kariuomenė. Buvo sunaikinti paveikslai, knygos ir baldai iš L. Tolstojaus bibliotekos. Rašytojo kapas buvo išniekintas. 1941 m. spalį, vokiečiams artėjant prie Maskvos, 110 dėžių, pripildytų muziejaus eksponatų, buvo evakuota į Maskvą, o vėliau – į Tomską. Dvarą 45 dienas buvo užėmę vokiečiai, kurie Levo Tolstojaus namus pavertė ligonine, o mirę vokiečių kariai buvo palaidoti aplink Tolstojaus kapą. Per okupaciją kilęs gaisras apgadino viršutinį namo aukštą. Po karo dvaras buvo atkurtas taip, kaip atrodė, kai jame gyveno grafas Tolstojus.

Nuorodos

• Oficiali muziejaus svetainė Archyvuota kopija 2008-04-22 iš Wayback Machine projekto.