Pereiti prie turinio

Japonijos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Japonijos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Japonijos politinė sistema
ir vyriausybė

dalis
Japonijos ministras pirmininkas Jasuo Fukuda ir JAV prezidentas Džordžas V. Bušas

Po kapituliacijos II pasauliniame kare ir grįžimo į tarptautinę bendruomenę pasirašius San Francisko sutartį, Japonijos diplomatijos pagrindas buvo glaudus bendradarbiavimas su JAV ir tarptautinio bendradarbiavimo (pvz., per JTO) akcentavimas. Šaltojo karo metais Japonija dalyvavo konfrontacijoje su Rytų bloko šalimis Tolimuosiuose Rytuose vakarų pusėje. Po sparčios ekonominės plėtros XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Japonija atgavo savo didžiosios valstybės statusą.

Šaltojo karo metu Japoijos užsienio politika nebuvo aktyvi, apsiribojo pagalba ekonominiam augimui. Po Šaltojo karo pabaigos Japonijos užsienio politika ėmė aktyvėti. Japonija siuntė nekovines pajėgas į Irako karo zoną, tačiau vėliau jas išvedė.[1] Japonija ėmė dalyvauti JT taikos palaikymo misijose ir XX a. 9-ame bei 10-ame dešimtmetyje siuntė savo taikdarius į Kambodžą, Mozambiką, Golano aukštumas ir Rytų Timorą.

Japonija JTO narė yra nuo 1956 m., tačiau neturi nuolatinės JTO Saugumo Tarybos narystės. Tai viena iš G4 narių - valstybių, kurios siekia nuolatinės narystės JTO Saugumo Taryboje. Japonija taip pat yra įstojusi į G8, APEC, ASEAN+3, dalyvauja East Asia Summit susirinkimuose. Tai taip pat antra didžiausia Oficialios plėtros paramos donorė, 2004 m. paaukojusi 8,86 mlrd. $.[2]

Japonija yra įsitraukusi į ginčus dėl teritorijų su keliomis kaimyninėmis valstybėmis: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų. Tebevyksta ginčai su Šiaurės Korėja dėl jos grėsmę keliančios branduolinės programos ir Japonijos civilių pagrobimo. Dėl neišspręsto Kurilų salų ginčo, Japonija formaliai tebekariauja, kadangi nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurie išspręstų šią problemą.[3]

Santykiai pagal regioną

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Pietų Korėja ir Japonija yra ekonominės partnerės, tarp jų vis dar kyla keletas ginčų.

Kinijos Liaudies Respublika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. rugsėjo 29 d. tarp Japonijos ir Kinijos pasirašyta sutartis, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai. Nors 1995 m. tuometinis Japonijos ministras pirmininkas Tomiičis Murajama oficialiai atsiprašė Kinijos už skriaudas II pasaulinio karo metais, daugelis kinų nenori to pripažinti dėl kraupių Japonijos nusikaltimų karo metais Kinijos atžvilgiu. Be to, tarp šių valstybių vis tebeiškyla teritorinių ginčų.

Japonija palaiko glaudžius ekonominius ir karinius santykius su savo svarbiausiu sąjungininku - JAV, su kuria sudarytas JAV-Japonijos Saugumo Aljansas[4]

Prastiems Japonijos ir Rusijos santykiams pirmiausia įtakos turėjo konfliktas dėl šiaurinių Kurilų salų teritorijų, kurias II pasaulinio karo metais užėmė TSRS.

Su Lietuva Japonija diplomatinius santykius užmezgė dar 1991 m. spalio 10 d.[5] Čia 2007 m. lankėsi ir Japonijos imperatorius Akihito.

Diplomatiniai santykiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybė Formalių diplomatinių santykių padžia Notes
Angolos vėliava Angola1976-09 Žr. Angolos–Japonijos santykiai
Argentinos vėliava Argentina1898-02-03 Žr. Argentinos–Japonijos santykiai
Armėnijos vėliava Armėnija1992-09-07 Žr. Armėnijos-Japonijos santykiai
Australijos vėliava AustralijaŽr. Australijos–Japonijos santykiai
Austrijos vėliava AustrijaŽr. Austrijos–Japonijos santykiai
Azerbaidžano vėliava AzerbaidžanasŽr. Azerbaidžano–Japonijos santykiai
Bangladešo vėliava BangladešasŽr. Bangladešo–Japonijos santykiai
Barbadoso vėliava BarbadosasŽr. Barbadoso–Japonijos santykiai
Baltarusijos vėliava BaltarusijaŽr. Baltarusijos–Japonijos santykiai
Brazilijos vėliava BrazilijaŽr. Brazilijos–Japonijos santykiai
Bulgarijos vėliava BulgarijaŽr. Bulgarijos–Japonijos santykiai
Bulgarijos vėliava Bulgarija1986 m. kovo 28 d.Žr. Butano–Japonijos santykiai
Kambodžos vėliava KambodžaŽr. Japonijos-Kambodžos santykiai
Kanados vėliava KanadaŽr. Japonijos–Kanados santykiai
Kolumbijos vėliava KolumbijaŽr. Japonijos–Kolumbijos santykiai
Kroatijos vėliava KroatijaŽr. Japonijos–Kroatijos santykiai
Kipro vėliava KiprasŽr. Japonijos–Kipro santykiai
Čekijos vėliava ČekijaŽr. Čekijos–Japonijos santykiai
Danijos vėliava DanijaŽr. Danijos–Japonijos santykiai
Egipto vėliava EgiptasŽr. Egipto-Japonijos santykiai
Estijos vėliava EstijaŽr. Estijos–Japonijos santykiai
Suomijos vėliava SuomijaŽr. Japonijos–Suomijos santykiai
Prancūzijos vėliava PrancūzijaŽr. Japonijos–Prancūzijos santykiai
Gruzijos vėliava Gruzija1992 m. rugpjūčio 3 d.Žr. Gruzijos–Japonijos santykiai
Vokietijos vėliava VokietijaŽr. Japonijos–Vokietijos santykiai
Graikijos vėliava GraikijaŽr. Graikijos-Japonijos santykiai
Šablonas:Country data Šventasis Sostas1942-03 Žr. Japonijos–Vatikano santykiai
Pirmasis Šventojo Tėvo vizitas įvyko 1981 m. Dabartinis apaštališkasis nuncijus Japonijai nuo 2005 m. yra Arkivyskupas Alberto Bottari de Castello
Vengrijos vėliava VengrijaŽr. Japonijos–Vengrijos santykiai
Islandijos vėliava IslandijaŽr. Islandijos–Japonijos santykiai
Indijos vėliava IndijaŽr. Indijos–Japonijos santykiai
Irano vėliava IranasŽr. Irano–Japonijos santykiai
Airijos vėliava AirijaŽr. Airijos-Japonijos santykiai
Izraelio vėliava Izraelis1952-05-15 Žr. Izraelio–Japonijos santykiai
Italijos vėliava ItalijaŽr. Italijos–Japonijos santykiai
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja Žr. Japonijos–Korėjų santykiai
Kosovo vėliava Kosovas2009 m. vasario 25 d.Žr. Japonijos–Kosovo santykiai
Latvijos vėliava LatvijaPrieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje.Žr. Japonijos–Latvijos santykiai
Libano vėliava LibanasŽr. Japonijos–Libano santykiai
Lietuvos vėliava Lietuva1991 m. spalio 10 d. (prieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje.Žr. Japonijos–Lietuvos santykiai
Malaizijos vėliava MalaizijaŽr. Japonijos–Malaizijos santykiai
Meksikos vėliava Meksika1881 Draugystės, prekybos ir laivybos sutartis tarp Japonijos ir Meksijos, pasirašyta 1888 m., buvo šalies pirmoji „lygiavertė“ sutartis su užsienio šalimi.[6]

Meksika ir Japonija 2004 m. rugsėjo 17 d. pasirašė „ekonomikos partnerystės stiprinimo sutartį tarp Japonijos ir Jungtinių Meksikos Valstijų“. Tai buvo vienas iš daugelio Japonijos premjero Junichiro Koizumi istorinių globalinės ekonomikos pastovumą stiprinančių žingsnių.

Moldavijos vėliava Moldavija1992 m. kovo 16 d.Žr. Japonijos–Moldovos santykiai
Mongolijos vėliava MongolijaŽr. Japonijos-Mongolijos santykiai
Nepalo vėliava Nepalas1956 m. rugsėjisŽr. Japonijos–Nepalo santykiai
Nyderlandų vėliava NyderlandaiŽr. Japonijos–Nyderlandų santykiai
Pakistano vėliava PakistanasŽr. Japonijos–Pakistano santykiai
Paragvajaus vėliava ParagvajusŽr. Japonijos–Paragvajaus santykiai
Kinijos Liaudies Respublikos vėliava Kinijos Liaudies Respublika Žr. Japonijos–Kinijos Liaudies Respublikos santykiai


Filipinų vėliava Filipinai1956 m. birželis, „Taikos sutarties“ ir „Reparacijų sutarties tarp Japonijos ir Filipinų Respublikos“ įsiagliojimuŽr. Filipinų-Japonijos santykiai
Kinijos Respublikos vėliava Kinijos RespublikaŽr. Japonijos–Kinijos Respublikos santykiai
Rumunijos vėliava RumunijaŽr. Japonijos–Rumunijos santykiai
Rusijos vėliava RusijaŽr. Japonijos–Rusijos santykiai
Saudo Arabijos vėliava Saudo ArabijaŽr. Japonijos-Saudo Arabijos santykiai
Serbijos vėliava SerbijaŽr. Japonijos–Serbijos santykiai
Slovėnijos vėliava SlovėnijaŽr. Japonijos-Slovėnijos santykiai
Šri Lankos vėliava Šri LankaŽr. Japonijos-Šri Lankos santykiai
Šveicarijos vėliava ŠveicarijaŽr. Japonijos–Šveicarijos santykiai
Sirijos vėliava SirijaŽr. Japonijos-Sirijos santykiai
Tailando vėliava TailandasŽr. Japonijos–Tailando santykiai
Tongos vėliava TongaŽr. Japonijos-Tongos santykiai
Turkijos vėliava TurkijaŽr. Japonijos-Turkijos santykiai
Ukrainos vėliava UkrainaŽr. Japonijos–Ukrainos santykiai
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė KaralystėŽr. Japonijos–JK santtykiai
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos ValstijosŽr. Japonijos–JAV santykiai
Urugvajaus vėliava UrugvajusŽr. Japonijos–Urugvajaus santykiai
Venesuelos vėliava VenesuelaŽr. Japonijos-Venezuela relations
Vietnamo vėliava VietnamasŽr. Japonijos–Vietnamo santykiai

Teritoriniai ginčai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp Japonijos ir kai kurių kaimyninių valstybių kyla ginčai dėl šių teritorijų: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų.

  1. „Tokyo says it will bring troops home from Iraq“. International Herald Tribune. 2006-06-20. Suarchyvuota iš originalo 2006-07-01. Nuoroda tikrinta 2008-03-12.
  2. Table: Net Official Development Assistance In 2004 (PDF).PDF (32.9 KiB)
  3. The World Factbook Archyvuota kopija 2015-07-03 iš Wayback Machine projekto. apie Rusiją
  4. Michael Green. „Japan Is Back: Why Tokyo's New Assertiveness Is Good for Washington“. Real Clear Politics. Nuoroda tikrinta 2007-03-28.
  5. ausis.gf.vu.lt Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  6. Ministry of Foreign Affairs: Japonijos-Meksikos santykiai