Japonijos komunistų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
JJaponijos komunistų partija
日本共産党
Pirmininkas Kazuo Shii
Generalinis sekretorius Akira Koike
pirmininkas Atstovų rūmuose Keiji Kokuta
pirmininkas Patarėjų rūmuose Yoshiki Yamashita
Įkurta 1922 m. liepos 15 d.
1945 m. spalio 10 d. legalizuota
Būstinė 4-26-7 Sendagaja,
Šibuja, Tokijas 151-8586, Japonija
Laikraštis Akahata
Jaunimo organizacija Japonijos demokratinė jaunimo lyga
Narių skaičius 305 000
Politinė ideologija komunizmas, marksizmas, eurokomunizmo ir socialdemokratijos elementai, pacifizmas
Partijos vėliava
Flag of JCP.svg
Svetainė
jcp.or.jp

Japonijos komunistų partija (jap. 日本共産党 = nihon kyōsan-tō, dažnai trumpinama JCP) - politinė partija Japonijoje, atstovaujanti marksistinę kryptį. Tai didžiausia komunistų partija išsivysčiusiose šalyse ir viena didžiausių nevaldančiųjų komunistų partijų. Japonijoje sulaukia nemažo palaikymo: turi virš 300 000 narių, stiprių finansinių rėmėjų, narių šalies parlamente.

Partijos siekis - socializmu, demokratija, taika ir priešprieša militarizmui pagrįstos visuomenės sukūrimas. Savo tikslus partija siekia įvykdyti demokratiniuose rėmuose, be ginkluotų revoliucijų, tuo pat metu kovojant prieš tai, ką partija apibūdina kaip „imperializmą ir jam paklūstantį monopolinį kapitalą“. Partija teigia siekianti „demokratinės revoliucijos“ tam, kad būtų pasiekti „demokratiniai pokyčiai politikoje ir ekonomikoje“ bei „visiško suvereniteto atstatymas“. Anot partijos pozicijos, šiam suverenitetui trukdo apibusis saugumo užtikrinimo aljansas su JAV. Nepaisant to, partija nuosekliai palaiko 9-ąjį Japonijos Konstitucijos straipsnį, užkardantį karines pajėgas ir šalies dalyvavimą tarptautiniuose konfliktuose.

Atstovų Rūmuose partija yra iškovojusi 21 mandatą, Patarėjų rūmuose - 14 ir yra 4-a didžiausia partija parlamente.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonijos komunistų partija buvo įkurta 1922 m. liepos 15 d. kaip nelegali politinė asociacija. Iki 1943 m. priklausė Kominternui. Legalizuota po Antro pasaulinio karo JAV okupacijos metais. 1946 m. pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir laimėjo 5 vietas Atstovų rūmuose. 1949 m. rinkimuose jau iškovojusi 35 vietas, partija pergyveno krizę šeštajame dešimtmetyje, rinkimuose iškovodama 0-3 mandatus. Partija populiarumo piką pasiekė aštuntajame dešimtmetyje - 1972 m. rinkimuose į Atstovų rūmus iškovojo 38 mandatus (iš 491 narių), 1979 m. - 39 mandatus (iš 511 narių). rinkimuose į Atstovų Rūmus partija surinko rekordišką rinkėjų balsų procentą - 13,0% vienmandatėje apygardoje. Didžiausias balsų skaičius Patarėjų rūmų rinkimuose - 1998 m. (8,76 mln., arba 15,66%).

Pozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partija paisako prieš Translatlantinę prekybos sutartį, Konstitucijos keitimo iniciatyvas, JAV karines bazes Japonijos teritorijoje ir branduolinę energetiką. Partija Japoniją norėtų regėti kaip neutralią valstybę. JKP palaiko idėją, kad Japonija turėtų daugiau atsiprašyti dėl karo nusikaltimų per Antrąjį Pasaulinį Karą ir pasmerkė premjero apsilankymus Jasukuni šventykloje[1]. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tuomet nelegali partija buvo vienintelė, aktyviai priešinusis Japonijos karui su Kinija ir Japonijos militarizavimui. Vis dėlto JKP palaiko teritorines pretenzijas Kurilų salų, Senkaku salų, Dokdo salų atžvilgiu.

JKP Donbaso karo akivaizdoje pasireiškė kaip viena griežčiausiai Rusijos veiksmus vertinanti politinė partija Japonijoje[2]. Partija taip pat remia sankcijas Šiaurės Korėjai.

Nors Japonijos komunistų partija iš pat pradžių buvo priešiškai nusiteikusi Imperatoriškųjų rūmų atžvilgiu, nuo 2003 m.[3] ėmė švelninti pozicijas, teigdama, jog „kol kas“ nesiimtų panaikinti Imperatoriškųjų rūmų, o būdami valdžioje paisytų „visuomenės valios“. 2015 m. gruodžio mėnesį JKP Parlamento nariai išplatino beprecedentį pranešimą, jog nebeboikotuos Imperatoriaus kalbos, sakomos pirmojo posėdžio metu.[4]. Partija išlieka priešiškai nusiteikusi dabartinių Japonijos vėliavos ir himnų naudojimo atžvilgiu, vertindama juos kaip Japonijos militaristinės praeities reliktus[5].

JKP yra išreiškusi savo palaikymą vienalytėms partnerystėms[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka