Pereiti prie turinio

Janis Buivydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Janis Buivydas
latv. Jānis Buvids
Gimė 1864 m. rugsėjo 8 d.
Alkiškiai, Akmenės valsčius
Mirė 1937 m. balandžio 2 d. (72 metai)
Veikla Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas

Janis Buivydas (latv. Jānis Buvids. rus. Иван Фридрихович Буйвид; 1864 m. rugsėjo 8 d. Alkiškiuose, Akmenės valsčius – 1937 m. balandžio 2 d.) – Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1889 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, po dešimties metų baigė Rusijos Generalinio štabo karo akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metais vadovavo brigadai.

1917 m. Spalio perversmo nepripažíno, bolševikų buvo kalintas Petro ir Povilo tvirtovėje Petrograde. Kilusio pilietinio karo metu kovojo baltųjų pusėje Ukrainoje ir Pietų Rusijoje. Buvo vienas paskutiniųjų Krymo gynėjų, 1920 m. lapkričio mėn. emigravo į Turkiją.

1922 m. grįžo į Nepriklausomybę paskelbusią Latviją. Nuo 1923 metų Aukštesniųjų karininkų kursų skyriaus vedėjas. 19241925 m. Latvijos kariuomenės štabo viršininkas. 1925–1928 m. Akademinių karininkų kursų vadovas. Išėjęs į dimisiją nemažai rašė karo istorijos temomis.

Palaidotas Rygos Įgulos kapinėse (latv. Garnizona kapi).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generolas buvo apdovanotas Rusijos Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu, Šv. Vladimiro ordinu, Šv. Stanislovo III ir IV laipsnio ordinais, Šv. Anos ordinu. Už narsą jam įteiktas Šv. Jurgio ginklas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]