Iziaslavas (Ukraina)
- Seniau Iziaslavu taip pat vadintas Zaslavlis dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
| Iziaslavas ukr. Ізяслав | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis |  Chmelnyckio sritis
|
| Rajonas | Iziaslavo rajonas |
| Gyventojų | 17 203 |
| Plotas | 23,9 km² |
| Tankumas | 720 žm./km² |
| Altitudė | 226 m |
 Vikiteka |
Iziaslavas |
Iziaslavas (ukr. Ізясла́в, Заслав, Жеслав) – miestas Ukrainoje, Chmelnyckio srityje. Rajono administracinis centras. 2001-ais metais mieste gyveno 18 444 gyventojai. Įkurtas 1390 m., miesto statusas nuo 1583-ųjų m. Plotis – 23,91 km². Geležinkelio stotis linijoje Podolės Šepetivka – Ternopilis. Miestas įsikūręs prie Gorynės upės. Mieste veikia 5 bendrojo išsilavinimo mokyklos, mokykla-internatas ir agrarinis licėjus. Vystoma maisto pramonė, yra baldų fabrikas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietę XII a. įkūrė Kijevo kunigaikštis Iziaslavas II, kuris ir suteikė jai dabartinį pavadinimą.[1] Raštuose pirmąkart minimas 1386 m.,[2] vėliau priklausė Ostrogiškiams, Zaslavskiams, Sanguškoms. 1411 m. Iziaslave viešėjo Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1491 m. apylinkėse jungtinė lietuvių-lenkų kariuomenė sumušė totorius. Jau viduramžiais Iziaslavas buvo stambi gyvenvietė, apie ką byloja išlikę gynybinių pylimų likučiai. Visgi miesto teisės buvo suteiktos gana vėlai – 1583 m.[3]
Iziaslavą puldinėdavo totoriai, o 1649 m. jį užėmė Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokų būriai. Su kazokais, o po to ir su švedų kariuomene kovojo Dominykas Zaslavskis, vėliau dar labiau pagarsėjęs Berestečko mūšio metu.
Po ATR padalijimų Iziaslavas įėjo į Rusijos imperijos Volynės gubernijos sudėtį, tapo apskrities centru.
Po Zaslavskių miestas priklausė Sanguškoms (Vyčio herbas), dar 1466 m. Jurgio Ostrogiškio statytoje pilyje jie rezidavo iki pat 1917 m. Spalio perversmo.[4] 1920 m. kraštas atsidūrė Lenkijos-sovietų karo sūkuryje, pagal 1921 m. Rygos sutartį liko Ukrainos TSR sudėtyje.
Lankytini objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jurgio Ostrogiškio 1456 m. statyta Senoji pilis
- XVI a. išmūryta Naujoji pilis
- 1754–1770 m. iškilę Sanguškų rūmai (griuvėsiai)
- Rūmų koplyčia (griuvėsiai)
- Šv. Jono Krikštytojo parapijinė bažnyčia (1599 m.)
- Šv. Mykolo bažnyčia ir bernardinų vienuolynas (dabar kalėjimas)
- Didžioji sinagoga (XVI a.)
- Naujoji sinagoga (XVIII a.)
- Dengtos prekybininkų vietos (XVII a.)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- ↑ Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- ↑ Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
- ↑ Antoni Urbański. Kresowe siedziby polskie, które uległy zagładzie: Zasław. „Tygodnik Ilustrowany”. 18, s. 355, 3 maja 1928. Warszawa: Gebethner i Wolff.]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||
