Ifonjinai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jorubų valstybė: Ifọnyin
Šalis	Beninas (Plynaukštė)
Tautos	jorubai (nagai)
Kalba	ede nago
Miestai	Ifonjis, Pobė

Ifonjinai (jorubų kalba: Ifọnyin) – jorubų tautos etninė subgrupė, gyvenanti dabartinio Benino pietrytiniame pakraštyje. Jie koncentruojasi abipus Nigerijos ir Benino sienos, ruože nuo Porto Novo pietuose iki Pobės šiaurėje. Benine apima Plynaukštės departamento pietinę dalį, Nigerijoje – Oguno valstijos vakarinį pakraštį.

Kalba atskira ifonjinų tarme, kuri priklauso joruboidinei pietų nagų kalbai. Dėl to ifonjinai dar vadinami nagais.

Juos supa šios jorubų etninės subgrupės: egbadai rytuose ir šiaurės rytuose, avoriai pietryčiuose, ohoriai šiaurėje (skiria nuo Ketu). Vakaruose gyvena gbe kalba kalbantys gunai.

Ifonjinai formavosi į vakarus migruojant avoriams, kurie įkūrė pirmuosius regiono miestus – Ipokiją ir Itaketę. Regionas buvo strategiškai svarbus dėl artumo prie jūros, todėl buvo priskiriamas taip vadinamam Egbado koridoriui (kartu su egbadų, egbų ir avorių žemėmis). Nuo XVI a.jį kontroliavo Ojo imperija, kuri čia įkūrė savo miestus – Ifonjį ir Ihumbą, kurie turėjo sustiprinti susisiekimą su Adžače.

XIX a. regione hegemoniją perėmė Dahomėjos karalystė, o XIX a. pabaigoje – Prancūzija. Tuo metu ifonjinų žemės buvo padalintos, ir rytinė jų dalis atiteko britams. Dėl nepalankios prancūzų politikos didelė dalis ifonjinų migravo į britų kontoliuojamas teritorijas. Taip Nigerijoje išaugo dukterinis Ifonjintedo miestas, kuris gyventojų skaičiumi pralenkė Ifonjį.