Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Idflieg ženklas
Idflieg orlaivių klasifikacija (vok.Idflieg - Inspekteur der Flieger) buvo prieš Pirmąjį pasaulinį karąVokietijos imperijoje sukurta ir iki jo pabaigos naudota karinių sausumos pajėgų (iki 1916 m. – Fliegertruppe, nuo 1916 m. – Luftstreitkräfte) sunkesnių už orą orlaivių klasifikavimo sistema. Vokietijos karinės jūrų pajėgos naudojo atskirą klasifikaciją.
Klasifikacija taip numatė, jog rangovų gaminti orlaiviai būdavo ženklinami pavadinime nurodant orlaivio įmonę kūrėją, o skliaustuose už jo – orlaivio gamintoją, pvz., „Deutsche Flugzeugwerke“ sukurtas žvalgybinis orlaivis buvo vadinamas DFW C.V, o įmonėje „Automobil und Aviatik AG“ gaminta licencinė jo versija – DFW C.V(Av).
Klasifikacija nebuvo pastovi, ji plėtėsi daugėjant orlaivių ir jų tipų, 1917 m. ji buvo labai išplėsta, 1918 m. antroje pusėje - iš principo peržiūrėta ir racionalizuota.
Kai kurie Vokietijos orlaivių gamintojai, tikėdamiesi palengvinti užsakymų gavimą, „Idflieg“ stiliaus indeksus naudojo ir savo kurtiems prototipams žymėti, pvz., „Zeppelin-Lindau" kurti didžiųjų hidroplanų („R“) ar hidroplanų („CL“), Euler kurto triplano („Dr“) indeksai.[1] Šie indeksai liko tik gamykliniais, todėl neretai sukelia keblumų nustatant apie kokį orlaivį kalbama.
Siemens-Schuckert L.I
Vokietijos Imperijos Karinis jūrų laivynas naudojo savo klasifikaciją, paremtą gamintojų priskirtais kodais.
Už orą lengvesni aparatai nepateko į nei vieną iš šių kategorijų. Jiems identifikuoti buvo naudojamas indeksas „L“ ir eilės numeris. „L" raide taip pat buvo žymimas vienintelis už orą sunkesnis aparatas - bombonešis „Siemens-Schuckert L.I“ (iš pradžių žymėtas „G.III“).[2]
„Idflieg" kodas paprastai buvo naudojamas kartu su orlaivio gamykliniu numeriu ir gamybos metų kodu:, pvz., vieno pirmųjų Lietuvos Karo aviacijos pradėtų naudoti žvalgybinių ir šturmo lėktuvų pilnas registracijos numeris buvo Halberstadt C.V No. 5974/18, t. y. Halberstadt C.V, pagamintas 1918 m., gamyklinis Nr. 5974.
"A" klasės Rumpler TaubeA – monoplanas. „A“ tipas apėmė įvairius orlaivius (pvz., Rumpler Taube arba Fokker M.5), kurių vienintelis bendras bruožas buvo sparnų tipas. Dėl to meto aviacijos pramonės techninių galimybių beveik visi „A“ tipo orlaiviai buvo neginkluoti dviviečiai žvalgybiniai arba mokomieji lėktuvai. Išimtimis iš šios taisyklės yra vienviečiai Fokker „A“, kurie vėliau, apginklavus sinchronizuotais kulkosvaidžiais, tapo E klasės naikintuvais. Po 1915 m. „A“ klasės orlaivių beveik nebeliko. Vėlesni monoplanai buvo priskiriami „D", „C“ arba „CL“ klasėms, kartu su analogiškais biplanais.
B – iš pradžių į šią kategoriją patekdavo visi biplanai, nepriklausomai nuo kitų jų parametrų. Praktikoje netrukus „B“ klasei buvo priskiriami neginkluoti dviviečiai, naudoti mokymo ar antraeiliams kariniams tikslams.
C – nuo šios kategorijos įvedimo 1915 m. balandžio mėn., jai buvo priskiriami dviviečiai ginkluoti biplanai. Tai buvo pirma nauja klasė, įvesta po karo pradžios ir pirmoji, apibrėžusi konkrečią orlaivių paskirtį. „C“ tipo orlaiviai buvo apginkluoti žvalgo valdomu atgal šaudančiu kulkosvaidžiu ir, vėliau, – piloto valdomu su propeleriu sinchronizuotu kursiniu kulkosvaidžiu. „C“ tipo orlaivių variklis turėjo būti galingesnis nei 150 AG (vėliau – 200 AG). „C“ tipo orlaiviai faktiškai buvo dviviečiai sunkieji naikintuvai.
"CL" tipo šturmo lėktuvo Halberstadt CL.IV civilinė versija su vėlyvojo tarpukario Vokietijos registracijos numeriaisCL – „lengvoji“ „C“ klasė – 1917 m. pradžioje įvesta kategorija, kuriai buvo priskiriami smulkesni nei „C“ kategorijos orlaiviai, jų paskirtis buvo lydėti didžiuosius bombonešius. Visgi „CL“ tipo orlaiviai netrukus buvo pradėti naudoti kaip sausumos atakos / pėstininkų paramos lėktuvai. „CL“ tipo orlaivių variklių galia siekė iki 200 AG, keliamoji galia – iki 360 kg. Kitais požymiais „CL“ dažniausiai buvo tapatūs „C“ tipo orlaiviams.[3]
CN – sunkesni „C“ klasės orlaiviai, pritaikyti nešti didesnį naudingą krovinį, skirti naktinio bombardavimo misijoms. Vėliau ši klasė buvo pervadinta „N“.
CS - „Zeppelin-Lindau CS.I“ ir „C“ kategorijos orlaiviai su plūdėmis - hidroplanai (vok. Seeflugzeug - „jūrų orlaivis“)
D – vienviečiai ginkluoti orlaiviai, skirti naudoti 1916 m. pradėtose kurti naikintuvų eskadrilėse (vok. Jagdstaffel). Iki 1918 m. antros pusės „D“ reiškė ginkluotą doppeldecker, t. y. dvisparnį. Karo pabaigoje, atsisakius orlaivių skirstymo pagal sparnų tipą, visi vienviečiai naikintuvai buvo priskirti „D“ tipui.
Vienintelis skridęs DDr klasės atstovas - Siemens-Schuckert DDr.I prieš avarija pasibaigusį pirmąjį savo skrydį, 1917 m.DDr - du „Siemens-Schuckert“ dvimotorių triplanų modeliai,[4] iš kurių DDr.II liko tik projektu.[2]
DJ – šarvuotas „D“ klasės orlaivis, "D" ir "J" klasių derinys. Vienintelis šios klasės atstovas buvo "tranšėjų lėktuvo" prototipas AEG DJ.I.
I Pasaulinio karo Vokietijos KOP simbolis – D tipo naikintuvas triplanas Fokker D.IDr – vienvietis ginkluotas triplanas (vok. Dreidecker) – klasė, pradėta naudoti 1917 m. pabaigoje ir panaikinta 1918 m. antroje pusėje. Žymiausias jos atstovas – Fokker Dr. I pradžioje buvo identifikuojamas kaip „F.I“. Karo pabaigoje šis tipas buvo vadinamas tiesiog „D“.
E – ginkluotas monoplanas (nuo vok. Eindecker) – klasė įvesta 1915 m. ir panaikinta 1918 m. pabaigoje). Tai dažniausiai būdavo „C“ klasės ginkluoto biplano viensparnė versija, taip pat susijusi su „C“ klase, kaip „A“ buvo susijusi su „B“. Keletas ankstyvųjų „E“ tipo modelių buvo dviviečiai. Praktikoje, dėl vienviečių viensparnių Fokker E modelių sėkmės, „E“ klasė reiškė vienvietį monoplaną naikintuvą (t. y. „D“ klasės ekvivalentą monoplaną). 1918 m. pabaigoje paskutiniai „E“ tipo modeliai, tokie kaip Fokker E.V, atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį, buvo pervadinti „D.VIII“. Panašiai buvo pasielgta ir su CL tipo modeliais, tokiais kaip Junkers CL.I.
F – vienviečiai ginkluoti triplanai (trumpai, 1917 m., naudota klasė). Į ją pateko tik Fokker F.I prototipas, kuris į gamybą pateko jau kaip „Dr. I“.
„G“ klasės bombonešis Friedrichshafen G.IIIa, naudotas ir Lietuvos Karo aviacijos.G – ginkluotas dvimotoris bombonešis (Großflugzeug – „didysis orlaivis“). Iki 1915 m. ši klasė buvo vadinama „K“ (vok. Kampfflugzeug 'mūšio orlaivis').
GL – greitesni dvimotoriai orlaiviai, tinkami dienos bombardavimo arba tolimosios žvalgybos misijoms (klasė įvesta 1918 m.). Lengvesnė „G“ versija, panašiai kaip „CL“ mažesnė „C“ versija. Pasižymėjo trumpesniais sparnais ir mažesniu svoriu, įgulą sudarė tik du pilotai, buvo atsisakyta priekinio šaulio.
J – šarvuoti dvejopos paskirties ryšių ir šturmo orlaiviai. Kategorija įvesta 1917 m. Dauguma jų buvo panašūs į „C“ klasės orlaivius; pagrindinis skirtumas – šarvuotas variklio ir, kartais, pilotų skyrius. Vienintele išimtimi buvo Junkers J.I, kuris nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip šarvuotas orlaivis.
K – ginkluoti dvisparniai dvimotoriai ar trimotoriai bombonešiai (vok. Kampfflugzeug - "mūšio orlaivis'). Kategorija įvesta 1915 m. pradžioje, metų pabaigoje pakeista į „G“.
L – sunkieji bombonešiai tarp „G“ ir „R“ klasių. Į šią klasę pateko tik Siemens-Schuckert L.I prototipas, kuris nebuvo panaudotas karo veiksmuose.
N – dviviečiai vienmotoriai naktiniai (vok. Nacht) bombonešiai. Iš esmės tai buvo „C“ tipo orlaiviai su ilgesniais sparnais, dėl ko jie galėjo nešti didesnį naudingą krovinį. Ši klasė buvo įvesta 1918 m. ir pakeitė „CN“ klasę.
„R“ – Riesenflugzeug klasės bombonešis Siemens Schuckert VIII. 1918 m.R – didieji bombonešiai su bent trimis varikliais, kartais turėję net iki šešių variklių (vok. Riesenflugzeug 'milžiniškas orlaivis'). Svarbus skirtumas nuo „G“ klasės buvo reikalavimas, kad visi varikliai skrydžio metu būtų pasiekiami mechanikams, atliekantiems aptarnavimo darbus.[5]
Rs - "R" kategorijos jūrinis variantas (vok. Riesenseeflugzeug - „milžiniškas jūrų lėktuvas“).
S - į šią kategoriją pateko tik vienas vienvietis „tranšėjos“ lėktuvas „Ago S.I“ (vok. Schlachtflugzeug - „mūšio pagalbinis orlaivis“).
Šiai indeksais Vokietijos KOP 1914-1818 m. kodavo kūrėjo ir gamintojo pavadinimus bei orlaivio modelius. Jūriniams lėktuvams buvo naudojama kiek kitokia sistema. Sausumos orlaivių kodavimo pavyzdys:
Fok. =Fokker
D VII = 7 iš Fokker gamintų biplanų naikintuvų
(OAW) = pagamintas įmonėje „Ostdeutschen Albatros-Werken"
8520/18 = 8520-asis orlaivis, pagamintas 1918 m.[6]
Fokker D.VII - paskutinis Vokietijoje sukurtas Fokker naikintuvas
Idflieg sistema nustojo galioti kartu su Pirmojo Pasaulinio karo pabaiga ir Vokietijos nusigiklavimu. Visgi trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje keletas įmonių, pvz. Fokker, tęsė „karinio stiliaus“ iš „Idflieg" paveldėtą tipų numeraciją.
Fokker gaminti žvalgybiniai orlaiviai turėjo „Idflieg" stiliaus kodą „C", vienviečiai naikintuvai – „D“ (pvz. Fokker D.XXI). Yra nuomonė, kad tokiu elgesiu Fokker mėgino išnaudoti Fokker D.VII sukurtą puikaus orlaivio reputaciją. Kartu įmonė raide „F" žymėjo ne triplanus, ko reiktų tikėtis pagal „Idflieg" kodą, bet kelevinius lainerius, pvz. Fokker F.VII.
Atkurtos Vokietijos KOP – Luftwaffe – netęsė „Idflieg" tradicijos ir naudojo naujai sukurtą RLM orlaivių tipų kodavimo sistemą.
(EN) Cheesman, E. F. (1960). Fighter Aircraft of the 1914–1918 War. Harleyford.
(EN) Cooling, Benjamin Franklin (1990). Case Studies in the Development of Close Air Support. Washington, DC: Office of Air Force History, U.S. Air Force. pp. 24–25. ISBN 978-0-912799-64-3.
(EN) Gray, Peter; Thetford, Owen (1962). German Aircraft of the First World War. Putnam.
(EN) Green, William; Swanborough, Gordon (1994). The Complete Book of Fighters. Godalming, UK: Salamander Books, ISBN 1-85833-777-1.
(EN) Haddow, G. W.; Grosz, Peter M. (1962). The German Giants: The Story of the R-Planes 1914–1919. london: Putnam.
(EN) Heneger, Hery (1961). Fokker: The Man and the Aircraft. Harleyford.
(EN) Nowarra, Heinz (1966). Marine Aircraft of the 1914–1918 War. Harleyford.
(EN) Parsch, Andreas; Martynov, Aleksey V. (2004). „German and Austro-Hungarian Military Aircraft Designations (1914–1918)“. www.designation-systems.net. Nuoroda tikrinta 23 June 2012.
(EN) VanWyngarden, Greg (2006). Early German Aces of World War 1. Osprey.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
