Paprastasis apynys
| Humulus lupulus |
|---|
 Paprastasis apynys (Humulus lupulus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų rūšis.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiametis dvinamis, vijoklinis augalas, išaugantis iki 8 m aukščio. Šaknis daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti ilgus horizontalius ūglius, kurie kabindamiesi dygliukais, lipa sienomis, medžių kamienais, kitomis atramomis. Jeigu apyniai neturi atramos ir driekiasi pažeme, jie paprastai nežydi. Stiebas šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais, žiemą sunyksta. Lapai priešiniai, 8-15 cm ilgio ir tiek pat pločio, su 3-5 skiautėmis, širdiškais pamatais, dantyti, su prielapiais. Viršutiniai lapai dažniausiai nesuskaidyti, sveiki. Lapkočiai iki 14 cm ilgio. Lapų pažastyse išauga žiedinės šakutės, ant kurių formuojasi žiedynai. Paprastieji apyniai yra dvinamiai augalai. Vaisiai (spurgai) užsimezga tik tada, kai kartu ar netoliese auga abiejų lyčių – vyriškieji ir moteriškieji – augalai. Kuokeliniai (vyriškieji) žiedai – stiebų viršūnėse, maži, gelsvai žali, šluotelių pavidalo žiedynuose. Piesteliniai (moteriškieji) žiedai susitelkę į konkorėžio formos trumpakotes varpas. Žydi birželio – rugpjūčio mėnesiais. Žiedus apdulkina vėjas. Vaisiams bręstant, išauga pažiedės ir moteriškieji žiedynai susitelkę į kankorėžį panašias varpas virsta spurgais. Vaisius – vienasėklis, iki 3 mm ilgio, apskritas, truputį iš šonų suplotas riešutėlis. Kankorėžių žvyneliai su liaukutėmis, išskiriančiomis lupuliną ir eterinių aliejų aliejų.
Apynių vaisiai sunoksta rūgpjūčio-rugsėjo mėnesį.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, vandens telkinių pakrantėse. Auginamas sodybose, specialiuose ūkiuose. Yra daug kultūrinių veislių. Lietuvoje dažnas.[1]
Ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastojo apynio lapus pažeidžia netikroji miltligė, šaknis – plenodominis puvinys. Kenkėjai: spragės, amarai, voratinklinės erkutės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje paprastieji apyniai buvo auginami nuo senų laikų ir naudojami midaus, alaus gamyboje. 1529 m. Lietuvos statutas numatė pinigines baudas už svetimų apynynų nuraškymą ar iškirtimą. XVIII a. kai kuriuose dvaruose Merkinės ir Raseinių seniūnijose būdavo reikalaujama duoklė apyniais.[2]
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spurguose yra 10-20 % lupulino, taip pat cholino ir kitokių medžiagų. Jie vartojami alaus pramonėje, vaistų gamyboje, kosmetikoje. Virkščios tinka pluoštui. Alaus gamybai auginamos apynių veislės gerai sunoksta, derlingos, spurguose turi daug karčiųjų medžiagų – iki 16-19 %. Iš apynių gaminamos gydomosios arbatos.
Gydymo tikslais apyniai vartojami nuo XVII a. kaip priemonė dantų skausmui, nerimui slopinti, apetitui gerinti. Apyniai taip pat slopina traukulius, atpalaiduoja lygiuosius raumenis. Apynių spurgų prikimštos pagalvėlės buvo plačiai naudojamos Europoje nemigai gydyti.
Šiuo metu gydymo tikslais vartojamos apynių arbatos ir ekstraktai. Jie labai tinka esant nemigai, nervų sistemos išsekimui dėl ligos ar ilgalaikio streso[3]. Manoma, kad migdantį apynių poveikį lemia apyniuose esanti karčioji medžiaga metilbutenolis (2-methyl-3-buten-2-ol)[4].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 59
- ↑ Paprastasis apynys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 86
- ↑ Schiller H, Forster A, Vonhoff C, Hegger M, Biller A, Winterhoff H. Sedating effects of Humulus lupulus L. extracts. Phytomedicine. 2006 Sep;13(8):535-41.
- ↑ Hänsel R, Wohlfart R, Coper H. Sedative-hypnotic compounds in the exhalation of hops, II]. Z Naturforsch C. 1980 Nov-Dec;35(11-12):1096-7.
