Apynys
| Humulus |
|---|
 Japoninis apynys (Humulus japonicus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Apynys (Humulus) – kanapinių (Cannabaceae) šeimos augalų gentis. Paplitusi Šiaurės pusrutulyje.
Pasaulyje auga 3 rūšys, iš jų viena - Lietuvoje:
- Japoninis apynys (Humulus japonicus) – auga Rytų Azijoje
- Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – auga Europoje, Vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje
- Kininis apynys (Humulus yunnanensis) – endeminis Kinijos Junano provincijoje
Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apibūdinamas kaip šakotas daugiametis žolinis augalas, kuris anksti pavasarį išleidžia naujus ūglius, o rudenį nunyksta iki šalčiui atsparaus šakniastiebio. Apynių ūgliai auga labai greitai, per savaitę gali išaugti nuo 20 iki 50 cm. Apynių ūgliai auga apsivydami pagal laikrodžio rodyklę (išskyrus Humulus japonicus) aplink viską, kas pasiekiama, o atskiri ūgliai paprastai užauga nuo 2 iki 15 metrų, priklausomai nuo to, ant ko galima augti. Lapai yra priešiniai, kraštai stambiai dantyti. Kai apynių lajoms pritrūksta medžiagos, kuria jos galėtų laipioti, tarp pagrindinio stiebo lapų išdygsta horizontalūs ūgliai, kurie sudaro vienas aplink kitą apvyniotų stiebų tinklą.[1]
Vyriškieji ir moteriškieji apynių žiedai yra dvilyčiai, išsivystantys ant atskirų augalų. Moteriški augalai, iš kurių išauga alui gaminti naudojami apynių žiedai, dažnai dauginami vegetatyviniu būdu ir auginami be vyriškų augalų. Taip išvengiama apdulkinimo ir gyvybingų sėklų, kurios kartais laikomos nepageidaujamomis alui gaminti, nes gali atsirasti pašalinių kvapų dėl sėklose esančių riebalų rūgščių.[2]
Apyniai į alaus virimo procesą įtraukiami dėl karčiųjų rūgščių, kurios yra prenilinti acilflorogliucinolio dariniai.[3] Karčiosios rūgštys skirstomos į alfa rūgštis, kurių pagrindinis junginys yra humulonas, ir beta rūgštis, kurių pagrindinis junginys yra lupulonas.[4] Alfa rūgštys alaus virimo proceso metu izomerizuojasi ir susidaro izo-alfa rūgštys, kurios pačios yra kartaus skonio. Šios apynių rūgštys yra vinilinės rūgštys, kurių rūgštiniai žiedo enoliai konjuguoti su žiedo ir pakaitinėmis karbonilo grupėmis. Humulus genties augalai gamina terpenofenolinius metabolitus. Apyniuose taip pat yra ksantohumolio, prenilinto chalkono ir kitų junginių.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaminant alų, apyniai verdami kartu su misa, o kartais dedami po fermentacijos. Galutiniam produktui suteikia kartumo, skonio ir aromato.[5]
Farmacijoje lupulus yra apynių pavadinimas. Džiovinti H. lupulus moteriškojo augalo katilėliai, paprastai vadinami apynių spurgeliais, naudojami apynių užpilui, apynių tinktūrai ir apynių ekstraktui gaminti.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Brickell, Christopher, ed. (2008). The Royal Horticultural Society A-Z Encyclopedia of Garden Plants. United Kingdom: Dorling Kindersley. p. 550. ISBN 9781405332965.
- ↑ Humulus lupulus L. - Hop, twisted
- ↑ Verzele, M.; De Keukeleire, D. (1991). Chemistry and analysis of hop and beer bitter acids. New York: Elsevier. ISBN 978-0-444-88165-6.
- ↑ Almaguer, Cynthia; Schönberger, Christina; Gastl, Martina; Arendt, Elke K.; Becker, Thomas (September 2014). "Humulus lupulus - a story that begs to be told. A review: Humulus lupulus - a story that begs to be told". Journal of the Institute of Brewing.
- ↑ Almaguer, Cynthia; Schönberger, Christina; Gastl, Martina; Arendt, Elke K.; Becker, Thomas (September 2014). "Humulus lupulus - a story that begs to be told. A review: Humulus lupulus - a story that begs to be told". Journal of the Institute of Brewing.