Hatušilis III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hatušilis III
Hetitų karalius
Karalius Hatušilis III su orų Dievu (kairėje) ir karalienė Pudu-Ḫepa su Saulės deive. Akmens reljefas Fraktine (turk. Gümüşören), 50 km į pietus nuo Kaiserio, Turkijoje.
Hetitai
Visas vardas Hatušilis III
Sutuoktinis (-ė) Bentešina
Pudu-Ḫepą
princesė iš Babilonijos
Vaikai 16 vaikų
Hetitų karalius
Valdė 12741249 m. pr. m. e.
Pirmtakas Muršilis III
Įpėdinis Tudhalijas IV
Vikiteka Hatušilis III

Hatušilis III – hetitų karalius, valdė nuo 1274 – 1249 m. pr. m. e.[1], karaliaus Muršilio II sūnus, Muvatalio II brolis.

Atėjimas į valdžią[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikusiame Hatušo archyve yra aprašytas visas Hatušilio gyvenimas, nuo mažo berniuko iki karaliaus. Kol brolėnas Muršilis III sėdėjo naujoje hetitų sostinėje Tarhuntaše (Tarḫuntašša), Hatušilis vadovavo Aukštutinės Šalies, Palos, Tumano (Tummanna) bei kitų šiaurės vakarų sričių rajonams ir faktiškai tapo hetitų imperijos šiaurės vakarų krašto valdovu. Jis iš kaškų genčių atkovojo hetitams šventą Neriko miestą, kuriame Hatušilis buvo vyriausiuoju žiniuoniu, o pirmagimį sūnų pavadino Nerikkaili vardu.

1274 m. pr. m. e. kartu su kaškais dalyvavo Kadešo mūšyje.

Hatušilio rezidencija buvo Hakmiso mieste, kuriame buvo ir ištremtasis Ammuru šalies karalius Vendišenas, kurį Hatušilis tapęs karaliumi, atstatė į Ammuru šalies sostą ir ištekino savo dukrą. Pasitelkęs kaškus, Hatušilis sukilo prieš karalių Muršilį III (Urši-Tešubą), paėmė šį į nelaisvę ir ištrėmė į nuošalų Sirijos provincijos Nuchašše miestą[2].

Santykiai su Babilonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hatušilio valdymo metais hetitų imperija vėl sustiprėjo. Jis sostinę grąžino į Hatušą, kuris, nors buvo nusiaubtas kaškų, vėl buvo atstatytas, o archyvas perrašytas. Po Kadešo mūšio su Egiptu dar buvo likusi įtampa ir Babilonijos karalius Kadašmanas–Turgu net siūlė, karo atveju, savo pagalbą. 1264 m. pr. m. e. mirus Kadašmanui–Turgu, santykiai su Babilonija laikinai atšalo. Sostą paveldėjęs mažametis karaliaus sūnus Kadašmanas-Enlile II vykdomąją valdžią perleido savo viziriui Itti–Mardukui–Balatui, kuris buvo nusistatęs prieš draugystę su hetitais. Yra išlikęs Hatušilio laiškas jaunajam Kadašmanui-Enlile II, kuriame jis skundžiasi, kad šis nustojo siųsti į hetitų imperiją savo pasiuntinius[1]. Tikriausiai prie to buvo prisidėjęs Urši-Tešubas. Viename laiške minima, kad Urši-Tešubas rezgė intrigą prieš Hatušilį su Babilonija[2]. Bet vėliau draugiški santykiai su Babilonija buvo atstatyti.

Santykiai su Asirija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuo metu didžiausią grėsmę hetitams kėlė Asirija. Asirijos karalius Šalmaneseras I įsiveržė į Armėnijos kalnyno sritį ir pradėjo grasinti hetitų viršutinėje Eufrato lygumos žemėms. Hatušilis bandė palaikyti Mitanijos karalių Šattuarą kovoje su Asirija, bet Šalmanesero I pergalė prieš Mitaniją ir Karchemišą pagreitino hetitų ir egiptiečių 1258 m. pr. m. e. taikos sutarties pasirašymą[3].

Politinė santuoka su Egipto faraonu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1258 m. pr. m. e. pasirašyta taikos sutartis su Egiptu buvo įtvirtinta Ramzio II ir vyriausios Hatušilio dukros Maathorneferurės santuoka. Vėliau, į senojo faraono haremą, buvo atiduota dar viena Hatušilio dukra. Jos kraitį sudarė pulkas arklių ir kaimenė galvijų, kuriuos hetitai karo metu atėmė iš kaškų ir Arcavos[1].

Kariniai veiksmai vakaruose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikusiuose „Hatušilio analuose“ rašoma, kad padėtis šalies vakaruose nebuvo labai palanki. Vyko nuolatiniai konfliktai su senais hetitų priešais: Arcava, Likija, o „Sechos upės šalis“ visą tą laiką priklausė hetitams.

Hatušilio III–jo šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hatušilis buvo vedęs tris kartus: amoritų princesę Bentešiną[1], dvasininko Pentib-Šarri iš Lavazantijos[4] miesto (Kicuvatna) dukrą Pudu-Ḫepą[5], kuri po Hatušilio mirties ištekėjo už Tudhalijaus IV ir Babilonijos princesę[1], kurios vardas nežinomas.

Hatušilis turėjo 16 vaikų:

  • Nerikkaili – vienintelis Bentešinos sūnus.
  • Kiluš-Hepa – karalienės Pudu-Hepos dukra, ištekėjo už Išuvos karaliaus Ari-Šarrumo (arba Ali-Šarrumas).
  • Gaššulavija – karalienės Pudu-Hepos dukra, ištekėjo už Ammuru karaliaus Vendišeno.
  • Tašmi-Šarrumas – sūnus (Tudhalijas IV?).
  • Huzzijas – sūnus, vadovavo Tudhalijaus IV karališkajai apsaugai.
  • Hannuttis – sūnus.
  • Tudhalijas – sūnus.
  • Hešni – sūnus arba dukra.
  • Tatamaru – sūnus arba dukra.
  • Upara-Muva – sūnus arba dukra.
  • Uhha-Ziti – sūnus arba dukra.
  • Tarhunta-Pija – sūnus arba dukra.
  • vardas nežinomas – dukra, ištekėjo už Babilonijos karalius.
  • Maathorneferurė – karalienės Pudu-Hepos dukra, ištekėjo už Ramzio II.
  • vardas nežinomas – dukra, kuri ištekėjo už Ramzio II.
  • vardas nežinomas – dukra, ištekėjo už Šauška-Muvos.

Kituose šaltiniuose Hatušilio III–jo valdymo metai yra nurodyti 1289–1265 m. pr. m. e.[6], 1276–1255 m. pr. m. e.[7] ir 1275–1250 m. pr. m. e.[8].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkieji titulai
Hatušilis III
Hetitų Naujoji karalystė
Gimė: nežinoma
Anksčiau valdė
Muršilis III
Hetitų karalius
12741249 m. pr. m. e.
Vėliau valdė
Tudhalijas IV