Tudhalijas IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tudhalijas IV
Hetitų karalius
YazilikayaSharrumaAndKingTudhaliya8November2004.JPG
Tudhalijas IV. Reljefas Jaziliskajos šventovėje prie Hatušo, Turkija.
Hetitai
Visas vardas: Tašmi-Šarruma ?
Tėvas: Hatušilis III
Sutuoktinis(-ė): Pudu-Ḫepą
princesė iš Babilonijos
Vaikai:

Arnuvandas III
Supiluliumas II

Hetitų karalius
Valdė: 12391209 m. pr. m. e.
Pirmtakas: Hatušilis III
Įpėdinis: Arnuvandas III
Commons-logo.svg Vikiteka: Tudhalijas IVVikiteka

Tudhalijas IV – hetitų karalius, valdė nuo 1239 – 1209 m. pr. m. e.[1], karaliaus Hatušilio III sūnus.

Tudhalijas IV. Reljefas Hatuše

.

Santykiai su Asirija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo valdymo pradžioje Tudhalijas stengėsi palaikyti draugiškus santykius su Egiptu ir Asirija. 1233 m. pr. m. e. Asirijoje į valdžią atėjus Tukulti-Ninurtai I, Tudhalijas nusiuntė draugišką pasveikinimą ir bandė atkalbėti naująjį karalių nuo, hetitams pavojingų, karo žygių į Armėnijos kalnyną. Viršutinio Eufrato ir Aracanio lygumų smulkiosios karalystės atsidurtų tarp kariaujančių pusių ir neaiškų ar jos liktų ištikimos hetitams. Pasirašytoje sutartyje su Ammuru karaliumi Šavuškamuvu buvo sutarta, kad Ammuru draudžiama prekiauti su Asirija ir draudžiama praleisti Asirijos prekybininkus per savo teritoriją. Iš šios sutarties aišku, kad Tudhalijas laukė karo su Asirija.

Iš Asirijos šaltinių žinoma, kad Tukulti-Ninurta I įsiveržė į rytinį Eufrato krantą apie 1230 m. pr. m. e.. Prie Nihrijos įvyko mūšis (Nihrijos mūšis) su hetitų armija. Hetitai mūšį pralaimėjo ir prarado buvusios Mitanijos teritorijas, į nelaisvę pateko 28 000 karių[2].

Žygiai į vakarus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikusiuose „Tudhalijo analuose“ rašoma, kad vakarinės hetitų vasalų žemės buvo prarastos. Hetitų žygiai siekė Arcavą, „Sechos upės šalis“, užimtas achajų karaliaus ir kt. Hetitai du kartus žygiavo į Assuvą, iš kur sugrįžo su 10 000 belaisvių ir 600 karo vežimų. Bet šiuos žygius nutraukdavo kaškai, kurie puldinėjo centrines hetitų sritis.

Tuo metu į Anatolijos žemes pradėjo skverbtis ir gentys iš Balkanų. Manoma, kad tuo metu žlugo Troja. Hetitų raštuose yra minimas Assuvos miestas Тruvisa (Troja)[3].

Kipro okupacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padedamas Sirijos laivyno, Tudhalijas atakavo ir užėmė Alašiją. Į hetitų nelaisvę pateko visa Alašijos karalius šeima. Tudhalijas išsivežė su savimi į Hatušą daug sidabro, aukso ir belaisvių, o Alašijai uždėjo duokle. Užėmę Kiprą, hetitai galėjo kontroliuoti saloje esančius geležies rūdos išteklius.

Tudhalijas daug laiko ir lėšų skyrė šventovių statybai, rūmų ir archyvų sutvarkymui. Buvo sukurti uolų reljefai Jaziliskajos šventovėje prie Hatušo.

Jo valdymo metais šalį kamavo sausros, šalyje siautė badas. Hetitams duoną tiekė Egiptas ir Ugaritas. Sausros pasekmėms sušvelninti buvo pastatyta 13 užtvankų, viena iš jų iki mūsų dienų išliko Aladžahiojiuko (turk. Alacahöyük) miestelyje[4]

Kituose šaltiniuose Tudhalijaus IV–jo valdymo metai yra nurodyti 1265–1235 m. pr. m. e.[5] ir 1250–1220 m. pr. m. e.[6].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkieji titulai
Tudhalijas IV
Hetitų Naujoji karalystė
Gimė: nežinoma
Anksčiau valdė
Hatušilis III
Hetitų karalius
12391209 m. pr. m. e.
Vėliau valdė
Arnuvandas III