Hanna Reitsch

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hana Raič
vok. Hanna Reitsch
Hanna Reitsch (1941 m. balandis)
Gimė 1912 m. kovo 29 d.
Hiršbergas (dab. Jelenia Gura), Silezija, Vokietijos imperija
Mirė 1979 m. rugpjūčio 24 d. (67 metai)
Frankfurtas prie Maino, Vakarų Vokietija
Tautybė vokietė, austrė[1]
Veikla aviatorė, lakūnė-bandytoja
Vikiteka Hanna Reitsch

Hana Raič[2][3] (vok. Hanna Reitsch; 1912 m. kovo 29 d., Hiršberge (dab. Jelenia Gura) – 1979 m. rugpjūčio 24 d., Frankfurtas prie Maino, Vakarų Vokietija) – vokiečių lakūnė-bandytoja. Nacių laikais ji entuziastingai ir daug dirbo Trečiojo Reicho labui ir buvo nacių propagandos žvaigždė, apdovanota daugybe nacistinės vyriausybės apdovanojimų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžybose (1936 m.)
Pasitarimas su orlaivio gamintojo atstovu (1938 m.)

Gimė Silezijos Hiršberge (dabar Lenkijos miestas Jelenia Gura), oftalmologo šeimoje. Jaunystėje svajojo apie mediko profesiją, tačiau vėliau nusprendė tapti sklandytuvo pilote ir pradėjo užsiimti oro sportu. 4-ajame dešimtmetyje tapo heroizmo simboliu, keliavo į Afriką kaip misionierė ir gydytoja. Nuo 1931 m. sulaukė pasaulinės šlovės, kai užfiksavo daug Europos rekordų (įskaitant 1933 m. ilgiausią skrydį be sustojimo sklandytuvu – 305 km). 1934 m. pasiekė absoliutų aukščio rekordą (tarp moterų) – 2800 m.

Jos skraidymo įgūdžiai, garbės troškimas ir fotogeniškumas padarė ją sėkmingą 1930–1940 m. nacių propagandos žvaigžde.[4] Fiziškai ji buvo nedidelio ūgio, labai liekna, šviesiais plaukais, mėlynomis akimis ir „klusnia šypsena“.[5]

Buvo lėktuvo, kuriuo Adolfas Hitleris atvyko į partijos suvažiavimą Niurnberge, pilotė. Šis epizodas buvo įtrauktas į Leni Riefenstahl dokumentinį filmą „Valios triumfas“, sukurtą 1935 m.

Nuo 1937 m. Liuftvafės lakūnė, aviacijos tyrimų specialistė.

1938 m. kovo mėn. Hana įspūdingai pasirodė skrisdama Heinrich Focke malūnsparniu FW-61 uždaroje Deutschlandhalle patalpoje. Ji pakilo į orą salės centre, skriejo aplink salės perimetrą virš apstulbusios publikos. Pasirodymo pabaigoje pasisuko 360 laipsnių kampu ir iš kabinos paleido nedidelį fejerverką. Tai sužavėjo ne tik auditoriją. Už šiuos pasirodymus ji buvo apdovanota Luftwaffe medaliu. Tapo pirmąja moterimi, gavusia tokį medalį. Jos pasirodymas išgarsėjo kitose šalyse, įskaitant SSRS ir JAV.

H. Raič tapo pirmąja Liuftvafės moterimi-bandytoja. Ji skraidė Messerschmitt Me.163 Komet, Messerschmitt Me.323 Gigant ir kt. orlaiviais. Dalyvavo karo veiksmuose Antrojo pasaulinio karo metais Rytų fronte. Už karinę tarnybą 1941 m. kovo mėnesį ji buvo apdovanota II, o 1942 m. vasario mėn. – I klasės geležiniu kryžiumi. Jai suteiktas lakūno-kapitono laipsnis. Nuo 1943 m. lapkričio pradėjo tarnauti pas generolą Robert Ritter von Greim, kuris ją sužavėjo savo fanatišku atsidavimu nacizmui.

1944 m. vasario 28 d. Berchtesgadene ji Hitleriui pristatė operacijos „Savižudybė“ idėją, kuri „reikalautų pasirengusių pasiaukoti vyrų, įsitikinusių, kad tik tokiu būdu galima išgelbėti jų šalį“.[6] Hitleris tam davė pritarimą. Iš viso į savižudžių grupę užsirašė septyniasdešimt savanorių, kaip sklandytuvo bombos pilotai.[6]

1945 m. balandžio 27 d. lydėjo Robertą Riterį fon Greimą jo skrydžio metu į susitikimą su Hitleriu Reicho kanceliarijoje Berlyne, kuri tuo metu buvo sovietų apgultyje. Šio skrydžio metu dėl fon Greimo sužeidimo pilotė perėmė lėktuvo kontrolę ir nusileido lėktuvu greitkelyje netoli Reicho kanceliarijos.[7] Balandžio 30 d. paskutiniais turimais lėktuvais jie nuskrido į numatyto Hitlerio įpėdinio grosadmirolo K. Denico būstinę Plene (vok. Plön) netoli Kylio.

Sulaikymas ir gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su režisieriumi Karl Ritter (1968 m.)

1945 m. gegužės 9 d. Hana su tuometiniu meilužiu Greimu buvo sulaikyta ir apklausta JAV karinės žvalgybos pareigūnų.[8] Greimas nusižudė 1945 m. gegužės 24 d.

Bėgdama Hanos Raič šeima slapstėsi Zalcburge.[9] Išgirdęs gandą, kad visi pabėgėliai turi grįžti atgal į sovietų okupuotą zoną, 1945 m. gegužės 3 d., naktį H. Raič tėvas prieš pats nusižudydamas nušovė jos motiną, seserį ir tris jos sesers vaikus.[9]

1946 m. paleista į laisvę apsigyveno Frankfurte prie Maino.

1951 m. išleido autobiografiją „Skraidymas yra mano gyvenimas“, o 1952 m. dalyvavo tarptautiniame sklandymo čempionate Madride, kur iškovojo bronzos medalį. 1955 m. H. Raič tapo Vokietijos moterų sklandymo čempione, o 1957 m. tose pačiose varžybose užėmė 3 vietą. 1959 m. keletą mėnesių praleido Indijoje, dalyvavo skrydžiuose su Indira Gandhi ir, pagal neoficialią versiją, studijavo budizmą. 1962 m. įkūrė ir iki 1966 m. vadovavo Nacionalinei skrydžių mokyklai Ganoje.

Hana Raič mirė nuo širdies smūgio 1979 m. rugpjūčio 24 d., būdama 67-nerių. Palaidota šeimos kape Zalcburge (Austrija).

Apdovanojimai ir rekordai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimas Geležiniu kryžiumi (1941 m.)

1932 m.: Moterų sklandymo ištvermės rekordas (5,5 val.)

1936 m.: Moterų sklandymo atstumo rekordas (305 kilometras)
1937 m.: Pirmoji moteris sklandytuvu kirto Alpes
1937 m.: Pirmoji moteris pasaulyje, tapusi skrydžių kapitone
1943 m .: Geležinis kryžius, 2 klasė. Už nacistinę veiklą.
1943 m .: Geležinis kryžius, 1 klasė. pirmoji moteris, pilotavusi raketinį lėktuvą, dėl įvykusios avarijos buvo sunkiai sužeista.
1952 m .: Trečioji vieta pasaulio sklandymo čempionate Ispanijoje kartu su komandos drauge Lisbeth Häfner
1955 m .: Vokietijos sklandymo čempionė
1956 m .: Vokietijos sklandymo atstumo rekordas (370 km)
1957 m .: Vokietijos sklandymo aukščio rekordas (6 848 m)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Hanna Reitsch – Hitlers Fliegerin“. ORF. Suarchyvuotas originalas 2016-10-13. Nuoroda tikrinta 2017-08-24.
  2. ↑ Video from the Past [08 – Hanna Reitsch Interview (1976)]
  3. ↑ Anna Maria Sigmund, Nacių moterys[neveikianti nuoroda], Knygos.lt. Nuoroda tikrinta 2020-09-24.
  4. ↑ Reitsch, Hanna (2009). The Sky My Kingdom: Memoirs of the Famous German World War II Test Pilot. Drexel Hill, Pennsylvania: Casemate Publishers.
  5. ↑ wwiihistorymagazine.com, Profiles Archyvuota kopija 2012-02-16 iš Wayback Machine projekto., 2005/05. Nuoroda tikrinta 2008-05-06.
  6. ↑ 6,0 6,1 Reitsch, Hanna (2009). The Sky My Kingdom: Memoirs of the Famous German World War II Test Pilot. Drexel Hill, Pennsylvania: Casemate Publishers.
  7. ↑ «Агония и смерть Адольфа Гитлера». Сборник документов. М.: «Издательский дом „Звонница“», 2000, с. 215 («Записи, основанные на показаниях немецкой летчицы Ганны Райч 8 октября 1945 года») ISBN 5-88524-077-9
  8. ↑ «Агония и смерть Адольфа Гитлера». Сборник документов. М.: «Издательский дом „Звонница“», 2000, с. 231, 235–236 («Записи, основанные на показаниях немецкой летчицы Ганны Райч 8 октября 1945 года») ISBN 5-88524-077-9
  9. ↑ 9,0 9,1 Reitsch, Hanna (2009). The Sky My Kingdom: Memoirs of the Famous German World War II Test Pilot. Drexel Hill, Pennsylvania: Casemate Publishers.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Hanna Reitsch – vaizdinė ir garsinė medžiaga


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hanna_Reitsch&oldid=7254599"