Hamburgo kultūra
Hamburgo kultūra (Madleno kultūros dalis) | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Dab. valstybės | Vokietija, šiaurės rytų Prancūzija, Nyderlandai, Lenkija, Danija, Lietuva | |||||
Ist. regionas | šiaurės Europa | |||||
Amžius | Vėlyvasis paleolitas | |||||
Hamburgo kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra, kurią 1937 m. išskyrė Alfredas Rustas pagal 1933 m. tyrinėtą Maiendorfo gyvenvietę prie Hamburgo.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hamburgo kultūra 10 700 m. pr. m. e. – 9600 m. pr. m. e. buvo paplitusi šiaurės rytų Prancūzijoje, šiaurės ir vidurio Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, vakarų Lenkijoje.[1]
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Hamburgo kultūros žmonės, šiaurinių elnių medžiotojai, atsitraukus ledynams apsigyveno Šiaurės Europos lygumų teritorijose tarp ŠR Prancūzijos ir Vidurio Lenkijos. Žymiausios gyvenvietės – Maiendorfas (vok. Meiendorf), Štelmoras (vok. Stellmoor), Pogenvišas (vok. Poggenwisch) – manoma, buvo medžiotojų žiemos stovyklos. Čia rasta daug šiaurinių elnių ragų ir kaulų, akmeninių dirbinių, t. p. įrankių iš šiaurės elnio rago. Pagrindiniu prasimaitinimo šaltiniu buvo šiaurės elnių medžioklė. Taip pat medžioti laukiniai arkliai, stambūs vandens paukščiai (antys, žasys, gulbės) bei stambios žuvys. Medžiotojai statėsi apskrito ir ovalaus plano 3,5–5 m skersmens palapinės tipo pastatus. Naudojo titnaginius (strėlių antgalius, gremžtukus, rėžtukus, skeltis) ir kaulinius-raginius (vienaeiliai žeberklai su stambiomis užbarzdomis) dirbinius. Kultūrai būdingi įkotiniai antgaliai ir antgaliai su peteliais. Hamburgo kultūra egzistavo Biolingo – Aleriodo pradžios laikotarpiais, t. y. prieš 15-14 tūkst. metų. Hamburgo kultūros genezė siejama su Madleno kultūra, o kultūros pabaiga nėra aiški, tačiau jos pėdsakų aptinkama Federmeserio kultūroje, Bromės-Liungbiu kultūroje, Arensburgo kultūroje. Britanijos teritorijoje egzistavo savotiškas Hamburgo kultūros variantas įvardijamas Kresvelo kultūra. Lietuvoje Hamburgo kultūros radinius pirmasis išskyrė E. Šatavičius. Jie aptikti penkiose Pietų Lietuvos gyvenvietėse.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Hamburgo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 370 psl.
- ↑ Egidijus Šatavičius. Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje. Lietuvos archeologija (žurnalas). T. 23, p. 163-186.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Archäologisches Landesmuseum der Chr.-Albrecht-Universität (Hrg.): Steinzeitliche Jäger in Schleswig-Holstein, Schleswig 1998.
- From the First Humans to the Mesolithic Hunters in the Northern German Lowlands, Current Results and Trends – THOMAS TERBERGER. From: Across the western Baltic, edited by: Keld Møller Hansen & Kristoffer Buck Pedersen, 2006, ISBN 87-983097-5-7, Sydsjællands Museums Publikationer Vol. 1
- E. Probst: Deutschland in der Steinzeit, München 1991, 102–106. ISBN 3-572-01058-6
- Alfred Rust. Das altsteinzeitliche Rentierjägerlager Meiendorf. Neumünster, 1937.