Guobinė gijalekta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gyalecta ulmi
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
( Ascomycota)
Klasė: Lecanoromycetes
( Lecanoromycetes)
Eilė: Ostropales
( Ostropales)
Šeima: Gyalectaceae
( Gyalectaceae)
Gentis: Gijalekta
( Gyalecta)
Rūšis: Guobinė gijalekta
( Gyalecta ulmi)
Binomas
Gyalecta ulmi
(Sw.) Zahlbr., 1905 [1]
Sinonimas
Lichen ulmi Sw., Engl.
Phialopsis ulmi (Sw.) Arnold
Secoliga ulmi (Sw.) Tomin

Guobinė gijalekta (Gyalecta ulmi) – Gyalectaceae šeimos gijalektų (Gyalecta) genties kerpių rūšis.[2] [3]

Kerpė 2005 m. įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 1(E) kategoriją (prie išnykimo ribos).[4]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga ant labai senų plačialapių medžių kamienų. Neaptinkama ant jaunų ir vidutinio amžiaus medžių. Kerpei būdingas žiauberiškas, labai plonas, žalsvai pilkšvas ar balsvas, ištisinės plėvelės pavidalo, rečiau – smulkiai karpotas ar kiek miltiškas gniužulas. Vaisiakūniai – gausūs, giliai įdubusio dubenėlio formos, 0,5–1,6 mm skersmens apoteciai, kurių vidurys rudas, o krašteliai stori, dažniausiai sutrūkinėję, paprastai padengti balta apnaša.

Guobinė gijalekta panaši su išoriškai panašiomis Lecanora genties rūšimis, nuo kurių skiriasi savo anatomine sandara ir ypač aukšliasporėmis. Nuo kitų gijalektų (Gyalecta) genties rūšių skiriasi kitokiomis aukšliasporėmis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Guobinė gijalekta paplitusi Europoje, nuo borealinės iki vidutinių platumų zonos. Reta ir sparčiai nykstanti rūšis visame areale.

Lietuvoje žinomos 2 radavietės vakarinėje ir šiaurinėje dalyje.[5] Viena iš populiacijų Biržų girioje yra labai negausi – rastas vienas medis su keliais kerpių gniužulais.

Grėsmės ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšies išlikimui pavojų kelia miškų kirtimas, džiūstančių ir nudžiūvusių šakų šalinimas, senų miško plotų išskaidymas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]