Guizhou WZ-7 Sklendžiantis drakonas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Guizhou WZ-7 Sklendžiantis drakonas
Guizhou WZ-7 Zhuhai aviacijos parodoje, 2022 m.
Tipas Bepilotis orlaivis
Gamintojas Guizhou aviacijos pramonės korporacija
Kūrėjas Čengdu aviacijos pramonės grupė
Gamybos metai 2015–2016
Pradėtas naudoti 2018 m.
Pagrindiniai naudotojai Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos aviacija
Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos karinis jūrų laivynas
Pagaminta vnt. 20 (2022 m. duomenys)

Guizhou WZ-7 „Sklendžiantis drakonas“ (kin. 无侦-7 翔龙, pinyin: Wú zhēn-qī Xiáng Lóng) – XXI a. antrame dešimtmetyje Kinijoje sukurtas dideliems aukščiams skirtas greituminis žvalgybinis bepilotis orlaivis.[1][2]

Pagrindine orlaivio paskirtimi įvardijama žvalgyba, tačiau žinoma, jog jis gali būti pritaikomas priešlaivinių balistinių raketų ir sparnuotųjų raketų, pvz. „lėktuvnešių žudiku" vadinamų „Dongfeng-21D“ atakų koordinavimui.[3] .

Kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„WZ-7“ sukurtas Čengdu aviaicijos korporacijoje, gaminamas – Guidžou aviacijos gamykloje. Modelis pristatytas 2006 m. Kinijos tarptautinėje aviacijos ir kosmoso parodoje. Pirmasis skrydis buvo atliktas tik 2011 m.

WZ-7 serijinė gamyba pradėta 2015–2016 m. 2020 m. atlikta esminė modernizacija ir planerio pertvarkymas. Naujoji konstrukcija išsiskiria „V“ formos uodega, kitokios formos variklio išmetimo anga, šoniniais stabilizatoriais (pelekais), į jį montuojamas turboventiliatorinis variklis WS-13.[4] Atnaujintas WZ-7 oficialiai buvo pristatytas 2021 m. Zhuhai karinės aviacijos parodoje;[2][5][6] šioje parodoje jis buvo demonstruojamas ir 2022 m.[7]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo išvaizda, paskirtimi ir parametrais „WZ-7“ yra panašus į „Northrop Grumman Global Hawk“ ir „Israel Aerospace Industries Etan“. Kiniškas variantas kiek didesnis, tikėtina, kad varomas silpnesniu varikliu.[8]

Didesnis nei dauguma bepiločių žvalgybinių orlaivių, WZ-7 pasižymi tandemine, sujungtų sparnų konstrukcija. Tai leidžia sukurti tvirtesnį, ne tokį lankstų sparną. Konstrukcijos pranašumai, kaip teigiama, yra didesnė aerodinaminė kokybė ir paprastesni valdymo mechanizmai.[3][9] Variklio oro įsiurbimo anga yra sumontuota fiuzeliažo viršuje, o pats variklis sumontuotas orlaivio gale. Lėktuvo prototipas yra varomas turboreaktyviniu varikliu „Guizhou WP-13“ – sovietinio variklio „Tumansky R-13“. Į serijinius modelius planuojama montuoti patobulintą variklį.[10]

2020 m. atnaujinto WZ-7 parametrai nėra pilnai žinomi.[11] Į jį montuojamas turboventiliatorinis variklis.[4] Manoma, kad orlaivio skrydžio trukmė turėtų būti didesnė nei 10 valandų, – laikas, kuris buvo nurodomas kaip prototipo skrydžio parametras.[11]

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Menininko sukurtas „WZ-7“ prototipo piešinys

„WZ-7“ Kinijos Liaudies išsilaisvinimo armijos karinėse oro pajėgose pradėtas eksploatuoti 2018 m.[1] Keletas jų dislokuoti Tibeto autonominiame regione, Hainano saloje ir netoli sienos su Šiaurės Korėja esančioje Yishuntun karinių oro pajėgų bazėje.[12] 2018 m. pradžioje šie orlaiviai buvo viešai parodyta sper valstybinę televiziją CCTV.[13] 2020 m. gruodžio 18 d. internete paskelbtos nuotraukose matomas šis orlaivis, nudažytas tamsiai pilka Kinijos karinių oro pajėgų spalva, o ant jo fiuzeliažo atsirado karinis raundelis – tai reiškia, kad jis buvo oficialiai priimtas į karines oro pėjgas.[14] Skelbiama, kad koviniai mokymai su „WZ-7“ pradėti 2021 m. lapkričio mėn.[15]

Žinomos šios Kinijos kariuomenės operacijos, kuriose naudotas „WZ-7“:

  • 2019 m. liepos 24 d. vienas „WZ-7“ sekė amerikiečių "Ticonderoga “ klasės kreiserį „USS Antietam“ šiam plaukiant per Taivano sąsiaurį.[16]
  • 2022 m. gruodžio 15 d. buvo pranešta, kad Kinija dislokavo kelis „WZ-7“ Tibete, netoli sienos su Indija.[17]
  • 2024 m. kovo 26 d. Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos „WZ-7“ atliko skrydžius virš Japonijos jūros.[19]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Kinijos Liaudies Respublikos vėliava Kinijos Liaudies Respublika
  • Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos karinės oro pajėgos: 12 vienetų (2022 m.)[20]
  • Kinijos liaudies išsilaisvinimo armijos karinės jūrų pajėgos: 8 vienetai (2018 m.) [21]

Specifikacijos (prototipas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios charakteristikos

  • Įgula: 0 + nežinomas skaičius antžeminių operatorių
  • Ilgis: 14,33 m
  • Sparno mojis: 24,86 m
  • Aukštis: 5,41 m
  • Svoris:
  • Jėgainė: vienas turboreaktyvinis variklis Guizhou WP-13, 43,1 kN traukos
  • Eksploatacinis resursas: 2500 skrydžio valandų (preliminariai)

Skrydžio duomenys

  • Kreiserinis greitis: 750 km/h (405 mazgai)
  • Skrydžio nuotolis: 7 000 km (3 800 jūrmylių)
  • Kovinis nuotolis: 2 000 km (1100 jūrmylių)
  • Skrydžio trukmė: 10 val. (maksimaliu greičiu)
  • Skrydžio lubos: 18 000 m (kituose šaltiniuose – 20 000 m.)[22]
  • Specifinė galia: 5,8
  • Kilimo ir tūpimo tako poreikis:
    • kilimui: 350 m
    • tūpimui: 500 m[22]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Rupprecht, Andreas (2021-11-11). „Chinese air force equips 16th Air Division with WZ-7 HALE UAVs“. Janes. Nuoroda tikrinta 2022-08-19.
  2. ↑ 2,0 2,1 Waldron, Greg (2021 m. rugsėjo 29 d.). „Zhuhai UAV bazaar returns with a vengeance“. FlightGlobal. Gale General OneFile. Nuoroda tikrinta 2022 m. rugpjūčio 18 d..
  3. ↑ 3,0 3,1 . ISSN 2041-7489. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba); Missing or empty |title= (pagalba)
  4. ↑ 4,0 4,1 „Xianglong WZ-7 drone commissioned to guide carrier-killer missiles“. China Arms. 2020-12-18.
  5. ↑ „New largest Chinese-made HALE combat drone WZ-7 Soar Dragon enters into service“. armyrecognition. 11 November 2021.
  6. ↑ Чжухай-2021. Китайский высотный разведывательный БПЛА WZ-7
  7. ↑ Trevithick, Joseph (7 November 2022). „All The Air Combat Developments Out Of China's Massive Air Show“. The Drive.
  8. ↑ Parsons, Gary (编). News Headlines: Has China Unveiled Its Soar Dragon?. AirForces Monthly (London: Key Publishing). September 2011, (282): 4–5
  9. ↑ Yeo, Mike (30 September 2021). „Chinese airshow offers glimpse at military's new drones“. Defense News.
  10. ↑ „Chinese UAV WZ-7 Soar Dragon conducts live combat training“. airrecognition. 16 February 2022.
  11. ↑ 11,0 11,1 Newdick, Thomas (3 January 2023). „Japanese Fighters Intercept China's High-Flying WZ-7 Drone For First Time“. The Drive.
  12. ↑ „Soar Dragon UAVs Deploy to Yishuntun Airbase“. Offiziere.ch. Bellingcat. 23 March 2018. Nuoroda tikrinta 2019-09-15.
  13. ↑ 央視官方頻道-共和國之翼
  14. ↑ 布藍. 中國「翔龍」無人機服役 可配備「航母殺手」東風-21D導彈. 香港01. 2020-12-18
  15. ↑ 重磅！空军新型无人机无侦-7全面投入实战化训练. [2021-11-11].
  16. ↑ Axe, David (29 July 2019). „China's Giant Spy Drone Just Tailed a U.S. Navy Cruiser“. The National Interest. Nuoroda tikrinta 2019-09-15.
  17. ↑ „China deploys Guizhou WZ-7 Soaring Dragon HALE drones at Shigatse Airport in Tibet near the border with India“ (anglų). 2022-12-15.
  18. ↑ 林芷瑩. 日本防衛省：中國偵察無人機首飛越宮古海峽 自衛隊戰機緊急升空. 香港01. 2023-01-02
  19. ↑ „China’s WZ-7 Soaring Dragon ‘Caught Snooping’ Over Sea Of Japan; Has Been Used To Spy On Taiwan & India“ (anglų). 2024-03-26.
  20. ↑ The International Institute for Strategic Studies (15 February 2023). The Military Balance 2023. Routledge. ISBN 9781003400226.
  21. ↑ Rupprecht, Andreas (2018). Modern Chinese Warplane: Chinese Naval Aviation - Aircraft and Units. Harpia Publishing. ISBN 978-09973092-5-6.
  22. ↑ 22,0 22,1 中国翔龙无人机. AirForceWorld.com. 2015-10-15


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Guizhou_WZ-7_Sklendžiantis_drakonas&oldid=7273126"