Gudelių valsčius
54°32′š. pl. 23°41′r. ilg. / 54.53°š. pl. 23.69°r. ilg.
Gudelių valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Ąžuolų Būda (188?–1915), Gudelių kaimas (XX a. pradžia), Gudelių miestelis (XX a. tarpukaris) |
Rusijos imperija | |
Suvalkų gubernija | Marijampolės apskritis (1867–1915) |
Lietuva | |
Marijampolės apskritis (1933–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Marijampolės apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Marijampolės apskritis (1944–1950) |
Gudelių valsčius (rus. гмина Гудельска, lenk. gmina Gudele) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Gudelių kaimas (iki XX a. pradžios) ir Gudelių miestelis (XX a. tarpukariu), kurį laiką – Ąžuolų Būda.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius buvo įkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. Carmečiu jo centras buvo Gudelių kaimas netoli kelio Kaunas–Marijampolė. Po I pasaulinio karo, 1919 m. įsteigti jau du valsčiai – Gudelių I valsčius ir Gudelių II valsčius. 1930 m. spalio 21 d. Gudelių II valsčius reformuotas į Gudelių valsčių su centru Gudelių miestelyje, tais metais jam priskirti 3 kaimai iš Padovinio valsčiaus ir 2 kaimai iš Keturvalakių valsčiaus.[1] Gudelių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1888 m.[2] | 8542 | ||||
1932 m. | 117 | 4132 | 9 seniūnijos [3] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
149 | 8 apylinkės [4] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
---|---|---|
Amalviškiai | Amalviškių seniūnija | - |
Asiūklė | Asiuklės seniūnija | Asiūklės apylinkė |
Daukšiai | Daukšių seniūnija | Daukšių apylinkė |
Gelčiai | Gelčių seniūnija | Gelčių apylinkė |
Gudeliai | Gudelių seniūnija | Gudelių apylinkė |
Miknonys | Miknonių seniūnija | Miknonių apylinkė |
Naujoji Ūta | Naujos-Ūtos seniūnija | Naujosios Ūtos apylinkė |
Rudėnai | Rudėnų seniūnija | Rudėnų apylinkė |
Skęsbaliai | Skęsbalių seniūnija | Skęsbalių apylinkė |
Iš viso: | 9 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie 1900 m. priklausiusios vietovės (lenkiškai):[8]
- Bałtroliszki, Bierzyniszki, Blindziekopce, Bogatyszki, Borowszczyzna, Borsukinie, Bubantyszki, Budka, Budwieście, Cyporpiewie, Cisowo, Czarne Budy, Dębowa Buda, Gałginiszki, Garaukaze, Garanczyszki, Giniszki, Grygaluny, Gudele, Gulany, Gustajcie, Kajmnie, Kampinie, Kiekieryszki, Kliniszki, Krasztaliszki, Kuje, Kupry, Kwietyszki, Laskowo, Linmorgi, Ludwipol, Markowiszki, Miezuryszki, Mieszkinie, Mikołajewo (wieś), Mikołajewo (folwark), Naudzie, Olksniszki, Piętupie, Pińczyszki, Pogiwiszki, Pobielkiemie, Poskosłupie, Poszeksztupie, Powiernoń (wieś), Powiernoń (folwark), Powobelkiemie, Przybudek, Rekowiszki, Rogowo, Rzym, Serbientyszki, Skierdupie, Subaczyszki, Sulima Buda, Tarputyszki, Wandrynie, Wasilewszczyzna, Wysoka Ruda, Zaoryszki Małe, Żydowiszki.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1888 m.:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1870 | Subačiškės | Antanas Kasakaitis, pedagogas, vertėjas | 1960 |
1894 | Leskava | Silvestras Leonas, teisininkas, karininkas | 1959 |
1900 | Daugirdiškiai | Juozas Leimonas, ekonomistas | 1963 |
1919 | Sena Rūda | Magdalena Karčiauskienė, pedagogė | |
1921 | Navikai | Juozas Kavaliauskas, pedagogas | 2009 |
1932 | Kalnynai | Jonas Gediminas Marčiukaitis, statybos inžinierius | 2022 |
1936 | Kalnynai | Sigitas Juozas Marčiukaitis, ekonomistas, statybos inžinierius | 2019 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gudelių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 787 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 606 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 612 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74–75
- ↑ Gudele (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 903 psl. (lenk.)