Magdalena Karčiauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Magdalena Karčiauskienė-Martinaitytė (g. 1919 m. spalio 12 d. Sena Rūda, Gudelių valsčius) – Lietuvos pedagogė, habilituota socialinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, 19461950 m. ir 19711981 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1986 m. pedagogikos mokslų daktarė.

19401941 m. mokytojavo Jankų, 1941–1946 m. Amalviškių (Marijampolės apskr.) pradžios mokyklose, 19461948 m. Vilniaus 10-ųjų vaikų namų mokymo dalies vedėja. 19481963 m. Vilniaus pedagoginio instituto, 19931994 m. Vilniaus pedagoginio universiteto), 19641993 m. ir Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1988 m. profesorė. Parengė metodinių mokymo priemonių, vadovėlių. Sudarė K. Ušinskio (1987 m.), J. H. Pestalocio (1989 m.), S. Šalkauskio (1991 m.) pedagoginius raštus.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokykla ir pedagoginė mintis Lietuvoje XIX a. II pusėje, 1983 m.
  • Pradinio mokymo patirtis Lietuvoje (1918–1940 m.), 1990 m., 2 leid. 2000 m.
  • Pradinio skaitymo patirtis Lietuvoje XX a., 1997 m.
  • Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, su kitais, 1983 m.
  • Pradinio švietimo raida Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje, 1989 m.
  • Lietuvos pedagogikos istorijos chrestomatija, su K. Pečkumi, 1996 m.
  • Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis: XIX a. antroji pusė – XX a. pradžia, Kaunas, Šviesa, 2000 m. ISBN 5-430-03384-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Magdalena Karčiauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 412 psl.