Gravetės kultūra
| Gravetės kultūra (Perigordo kultūros laikotarpis) | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Ist. regionas | Europa | |||||
| Amžius | Vėlyvasis paleolitas | |||||
| Žmogaus rūšis | Homo sapiens | |||||
| Lokalūs variantai | Vilendorfo kultūra, Pavlovo kultūra | |||||
Gravetės kultūra (pranc. Gravettien) – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta La Gravette urvo (Dordonės departamentas, Prancūzija), kuriame 1880 m. aptikta senovės gyvenvietė, vardu.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gravetės kultūra prieš 30 000 – 20 000 metų buvo paplitusi Europoje. La Gravette urve rasta daug įvairių titnaginių įrankių. Gravetės kultūra susiklostė po Orinjako kultūros pabaigoje, kartais laikoma Perigordo kultūros trečiuoju periodu. Skiriami du Gravetės kultūros arealai: vakarų ir rytų.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Vakarų Gravetės kultūra plito Prancūzijoje, rytų – Vidurio (Moravija) ir Rytų (Rusija) Europoje. Vakarų Gravetės kultūros žmonės gyveno urvuose ir uolų priedangose, rytų – atvirose gyvenvietėse (pastatai – žeminės ir pusiau žeminės), rinko maistą, vertėsi medžiokle – medžioti stumbrai, arkliai, mamutai, šiauriniai elniai.
Kultūrai būdingi ploni ir siauri vadinamieji La Gravetės smaigai/antgaliai, kurių vienas kraštas aštrus, kitas – bukas, ir akmeninės moters statulėlės (Veneros); jų rasta apie 100 (Grimaldis, Savinjanas, Sirejus, Tursakas, Abri Pato, Tru Magritas, Vilendorfas, Brasempui, Lespugas, Dolni Vestonicė, Predmostis, Avdejevas, Kostenkai ir Gagarinas). Gyvenvietėse rasta titnaginių dirbinių (gremžtukų, rėžtukų, antgalių, mikrolitų), kaulinių papuošalų iš pragręžtų žvėrių dantų, antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių iš mamuto ilčių. Ant uolų sienų rasta piešinių – schemiškų moters, mamuto, stumbro, arklio atvaizdų. Skiriamos Gravetės kultūros lokalinės kultūros – Pavlovo kultūra ir Vilendorfo kultūra.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gravetės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 110 psl.
