Grandė (sala)

Koordinatės: 23°08′00″ p. pl. 44°10′00″ v. ilg. / 23.13333°š. pl. 44.16667°r. ilg. / 23.13333; 44.16667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

23°08′00″ p. pl. 44°10′00″ v. ilg. / 23.13333°š. pl. 44.16667°r. ilg. / 23.13333; 44.16667

Parati ir Grandė, kultūra ir bioįvairovė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta Brazilijos vėliava Brazilija
Tipas Mišrus
Kriterijus v, x
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 1308
Regionas** Amerika ir Karibai
Įrašymo istorija
Įrašas 2019  (43 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Grandė (port. Ilha Grande) – Brazilijos sala Rio de Žaneiro valstijos pakrantėje, priklausanti Angra dos Reis municipijui. Sala pasižymi gražiais gamtovaizdžiais (tropiniai paplūdimiai, vešli augalija, raižytas reljefas). Salos plotas yra 193 km², aukščiausias taškas yra Pico da Pedra D'Água (1031 m). Saloje anksčiau buvo garsus kalėjimas, dabar jau uždarytas.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2019 m. sala kartu su Parati miestu buvo UNESCO pripažinta kaip pasaulio paveldo objektas[1].

Grandės salos žemėlapis
Grandės vaizdas iš vandenyno

Grandės saloje tebėra mažiausiai pažeisti Brazilijos Atlanto pakrantės lietaus miškų likučiai. Tai vienos turtingiausių pasaulio ekosistemų, pasižyminčių didžiule biologine įvairove. Saloje išlikusios didelės populiacijos išnykti galinčių rūšių, tokių kaip rausvakrūtis vaislesys (Pyroderus scutatus), rudasis staugūnas (Alouatta fusca), apykaklėtasis tinginys (Bradypus torquatus), raudonbruvė amazonė (Amazona rhodocorytha) ir plačiasnukis kaimanas (Caiman latirostris). Jūra apie salą pasižymi tuo, kad čia jungiasi tropinės, subtropinės ir vidutinės juostos jūrinės gyvybės formos. Tai galbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur vienoje vietoje galima pamatyti koralus ir tropines žuvis greta magelaninių pingvinų (Spheniscus magellanicus) ir pietinių paprastųjų tikrųjų banginių (Eubalaena australis).

Visa sala yra saugoma teritorija. Didžioji jos dalis priskirta Ilha Grande valstybiniam parkui, o likusiose dalyse ribojama ūkinė ir statybinė veikla. Skatinamas nedidelio masto ekologinis turizmas. Saloje, neturinčioje kelių, yra virš 150 km pėsčiųjų takų, jungiančių negausius kaimelius, kuriose yra nakvynės vietos, tarpusavyje ir su paplūdimiais, kalnų viršūnėmis, kriokliais ir neliestais miškais.

Didžiausias salos kaimas vadinasi Vila do Abraão (1900 gyv.), jame yra daugelis turizmo įstaigų bei parko būstinė. Į kaimą iš žemyno galima atplaukti vietiniais keltais bei greitais katamaranais.

2010 m. sausio 1 d. saloje įvyko purvo nuošliauža, kurios metu žuvo mažiausiai 19 žmonių.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]