Rokos atolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Seno švyturio liekanos (statyto 1933 m.) ir naujas − pastatytas 1960 m.

Rokos atolas (portug. Atol das Rocas) − atolas Atlanto vandenyne, priklausantis Brazilijos valstijai Šiaurės Rio Grandė. Atolas yra 260 km į šiaurės rytus nuo Natalio miesto ir 145 km į šiaurės vakarus nuo Fernando de Noronijos salyno.

Rokos atolas buvo atrastas 1503 m. po Gonçalo Coelho laivo sudužimo. Tai vienintelis atolas pietų Atlante ir vienas mažiausių atolų visame pasaulyje.

Atolas yra ovalo formos. Jo ilgis apie 3,7 km, plotis − 2,5 km. Lagūnos gylis yra 6 m, o plotas − 7,1 km². Rokos atolo dviejų salelių (Cemiterio ir Farol Cay) plotą sudaro 0,36 km². Aukščiausias taškas − smėlio kopa 6 m aukščio. Atolą sudaro koralai ir raudondumbliai. Abi salelės užžėlusios žole, krūmais, auga keletas palmių. Salelėse gyvena krabai, vorai, skorpionai ir įvairių rūšių paukščių. Šalia atolo gyvena vėžliai, rykliai ir delfinai.

Dėl nemažo atstumo nuo žemyno, atolas yra beveik nepaliestas žmogaus rankos. Čia dažniausiai pravedami tik moksliniai tyrinėjimai.

2001 m. Roko atolas kartu su Fernando de Noronija įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]