Geopozicionavimas
Geopozicionavimas – objekto geografinės padėties nustatymo procesas.[1]
Geopozicionavimas pateikia geografinių koordinačių rinkinį (pvz., platumą ir ilgumą) tam tikrame žemėlapio taške. Geografinė padėtis taip pat gali būti išreikšta kaip azimutas ir svyruoti nuo žinomo orientyro, arba nurodyti reikšmingą vietą, pvz., gatvės adresą.
Geopozicionavimo konkretūs pavyzdžiai gali būti šie: gyvūnų geosekimas – gyvūnų buvimo vietos nustatymas laikui bėgant; geografinės padėties nustatymo sistema apskritai; interneto geolokacija – prietaiso, prijungto prie interneto, geografinės padėties nustatymas; mobiliojo telefono sekimas, ir kt.[2]
Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geopozicionavimas naudoja įvairius vaizdinius ir elektroninius būdus, įskaitant padėties linijas ir padėties apskritimus, astronominę navigaciją, radijo navigaciją ir palydovinę navigaciją.
Geopozicionavimo skaičiavimui reikia išmatuoti arba stebėti atstumus arba kampus iki atskaitos taškų, kurių padėtis yra žinoma. 2D tyrimuose pakanka trijų atskaitos taškų stebėjimų, kad būtų galima apskaičiuoti padėtį dvimatėje plokštumoje. Praktikoje stebėjimuose atsiranda klaidų dėl įvairių fizinių ir atmosferinių veiksnių, turinčių įtakos atstumų ir kampų matavimui. [3]
Praktinis padėties nustatymo pavyzdys būtų, jei laivas atliktų trijų švyturių, išdėstytų palei pakrantę, azimuto matavimus. Šie matavimai gali būti atliekami vizualiai naudojant rankinį kompasą arba, esant blogam matomumui, elektroniniu būdu naudojant radarą arba radijo krypties nustatymą. Kadangi visuose fiziniuose stebėjimuose yra klaidų, gautas padėties nustatymas taip pat gali būti netikslus. Nors teoriškai taškui apibrėžti pakanka dviejų padėties linijų (PL), praktiškai didesnis PL skaičiaus susikirtimas suteikia didesnį tikslumą ir pasitikėjimą, ypač jei linijos kertasi geru kampu viena į kitą. Yra laikoma, kad reikia mažiausiai trijų PL praktiniam padėties nustatymui.[4] Trys PL, nubrėžti diagramoje, paprastai sudarys trikampį, žinomą kaip „išlenkta skrybėlė“. Navigatorius labiau pasitikės padėties nustatymu, kurį sudaro mažai išlenkta skrybėlė, kurios kampai yra artimi lygiakraščio trikampio kampams.[5] Neaiški sritis aplink padėties nustatymą yra vadinama klaidos elipsė. Siekdamos sumažinti klaidą, elektroninės navigacijos sistemos paprastai naudoja daugiau nei tris atskaitos taškus, kad apskaičiuotų padėtį ir padidintų duomenų dubliavimą. Pridedant daugiau besidubliuojančių atskaitos taškų, padėties nustatymas tampa tikslesnis, o susidariusios klaidos elipsės plotas mažėja.[6]
Kelių geopozicionavimo stebėjimų derinimo procesas yra lygiavertis tiesinių lygčių sistemos sprendimui. Navigacinės sistemos naudoja regresijos algoritmus, tokius kaip mažiausi kvadratai, kad galėtų apskaičiuoti padėties nustatymą 3D erdvėje. Dažniausiai tai daroma derinant atstumo matavimus su 4 ar daugiau GPS palydovais, skriejančiais aplink Žemę žinomais maršrutais.[7]
Padėties nustatymo rezultatas vadinamas padėties nustatymu arba tiesiog nustatymu. Padėtis yra nustatoma matuojant išorinių atskaitos taškų atžvilgiu.[8] Jūrinėje navigacijoje šis terminas paprastai vartojamas naudojant rankinius arba vaizdinius metodus, pavyzdžiui, naudojant susikertančias vaizdines ar radijo padėties linijas, o ne naudojant labiau automatizuotus ir tikslesnius elektroninius būdus, pvz., GPS. Aviacijoje dažniau naudojamos elektroninės navigacijos priemonės. Vizualiai nustatyti padėti galima naudojant bet kokį stebėjimo prietaisą su azimuto indikatoriumi. Nustatomi du ar daugiau žinomos padėties objektai ir yra užregistruojami jų azimutai. Po to azimuto linijos yra brėžiamos diagramoje per matomų objektų vietas. Šių linijų susikirtimas yra esama laivo padėtis. Paprastai nustatymas yra patikimas tada, kai bet kuriuo metu susikerta dvi ar daugiau padėties linijų. Jei naudojant tris padėties linijas yra gaunama išlenkta skrybėlė, t. y. trys linijos nesikerta tame pačiame taške, o sukuria trikampį, tai navigatoriui parodo matavimo tikslumą. Tiksliausi padėties nustatymai yra tada, kai padėties linijos yra statmenos viena kitai. Padėties nustatymas yra būtinas navigacijos įvertinimo aspektas, kuris priklauso nuo greičio ir krypties įvertinimų. Nustatymas patvirtina tikrąją padėtį kelionės metu. Nustatymas gali sukelti netikslumų, jei atskaitos taškas nėra tinkamai nustatytas arba netiksliai išmatuotas.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
WhatsApp suteikia nemokamą naudotojo vietos nustatymo įrankį, kurį galima naudoti norint sekti ar šnipinėti kitus vartotojus.[9]
Geopozicionavim1 naudoja kurjeriai ir maisto pristatymo programėlės.[10]
Per 2022 m. Rusijos invaziją į Ukrainą Ukrainos armija surengė oro antskrydžius tose vietose, kurių vaizdo įrašai turėjo geografinės vietos duomenų. Nuotraukos Facebook tinkle 2007 m padėdavo irakiečiams atakuoti JAV karius.[11]
Geopozicionavimas taip pat yra naudojamas meteorologiniams ir fitopatologiniams duomenims rinkti nororint prognozuoti pasėlių patogenus.[12]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „geopositioning“. ISO/TC 211 Geolexica. 2020-06-02. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ Keating, J.B.; United States. Bureau of Land Management (1993). The Geo-Positioning Selection Guide for Resource Management. BLM technical note. Bureau of Land Management. p. 5. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ B. Hofmann-Wellenhof; K. Legat; M. Wieser (28 June 2011). Navigation: Principles of Positioning and Guidance. Springer Science & Business Media. ISBN 978-3-7091-6078-7.
- ↑ Gentile, C.; Alsindi, N.; Raulefs, R.; Teolis, C. (2012). Geolocation Techniques: Principles and Applications. Springer New York. ISBN 978-1-4614-1836-8. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ Progri, I. (2011). Geolocation of RF Signals: Principles and Simulations. Springer New York. ISBN 978-1-4419-7952-0. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ Nait-Sidi-Moh, A.; Bakhouya, M.; Gaber, J.; Wack, M. (2013). Geopositioning and Mobility. ISTE. Wiley. p. 71. ISBN 978-1-118-74368-3. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ Laurie Tetley; David Calcutt (7 June 2007). Electronic Navigation Systems. Routledge. pp. 9–. ISBN 978-1-136-40725-3.
- ↑ Zamir, A.R.; Hakeem, A.; Van Gool, L.; Shah, M.; Szeliski, R. (2016). Large-Scale Visual Geo-Localization. Advances in Computer Vision and Pattern Recognition (rumunų). Springer International Publishing. ISBN 978-3-319-25781-5. Nuoroda tikrinta 2020-08-31.
- ↑ Vijay, Mansi (2020-03-21). „Easy Tricks To Locate Someone Through WhatsApp Without Them Knowing“. We The Geek (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-01.
- ↑ Pattnaik, Anubhav (2020-08-26). „How Food Delivery Companies Leverage Geospatial Data!“. Locale (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-01.
- ↑ http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-24988/straipsnis/Nuotraukos-Facebook-tinkle-padedavo-irakieciams-atakuoti-JAV-karius
- ↑ Radhakrishnan, Guru V.; Cook, Nicola; Bueno-Sancho, Vanessa; Lewis, Clare; Persoons, Antoine; Mitiku, Abel Debebe; Heaton, Matthew; Davey, Phoebe; Abeyo, Bekele; Alemayehu, Yoseph; Badebo, Ayele; Barnett, Marla; Bryant, Ruth; Chatelain, Jeron; Chen, Xianming; Dong, Suomeng; Henriksson, Tina; Holdgate, Sarah; Justesen, Annemarie; Kalous, Jay; Kang, Zhensheng; Laczny, Szymon; Legoff, Jean-Paul; Lesch, Driecus; Richards, Tracy; Randhawa, Harpinder S.; Thach, Tine; Wang, Meinan; Hovmøller, Mogens S.; Hodson, David; Saunders, Diane (2019-08-13). „MARPLE, a point-of-care, strain-level disease diagnostics and surveillance tool for complex fungal pathogens“. BMC Biology. Springer Science and Business Media LLC. 17 (1): 65. doi:10.1186/s12915-019-0684-y. ISSN 1741-7007. PMC 6691556. PMID 31405370. S2CID 199538579.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Zekavat, R.; Buehrer, R.M. (2019). Handbook of Position Location: Theory, Practice, and Advances. IEEE Series on Digital & Mobile Communication. Wiley. ISBN 978-1-119-43460-3. Nuoroda tikrinta 2021-02-19.[neveikianti nuoroda]
- Munoz, D.; Lara, F.B.; Vargas, C.; Enriquez-Caldera, R. (2009). Position Location Techniques and Applications. Elsevier Science. ISBN 978-0-08-092193-8. Nuoroda tikrinta 2021-02-19.