Geografinė koordinačių sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Į ilgumą ir platumą padalytas Žemės paviršius

Geografinė koordinačių sistema (sutrumpintai GKS) – koordinačių sistema, naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje (ant Žemės rutulio) nurodyti. Sistema naudoja geografines koordinates, kurios apibūdina bet kurio jos taško nuotolį nuo dviejų tarp savęs statmenų didžiųjų apskritimų – Žemės pusiaujo (iš vakarų į rytus) ir Grinvičo dienovidinio (iš šiaurės į pietus). Taškams ant Žemės paviršiaus nurodyti naudojamos dvi koordinatės – viena jų nusako geografinę platumą, kita – geografinę ilgumą.

Geografinės koordinačių sistemos išradimas paprastai priskiriamas EratostenuiKirėnijos, kuris dar III a. pr. m. e. parašė veikalą Geografija, saugotą Aleksandrijos bibliotekoje.[1] Šimtmečiu vėliau HiparchasNikėjos sistemą patobulino nurodydamas platumą remdamasis žvaigždžių išmatavimais, o ne saulės zenitą ir nurodydamas ilgumą pagal mėnulio užtemimo intervalus, o ne padėties apskaičiavimą.

I–II a. Marinas iš Tyro sudarė išsamų geografijos vardų žodyną ir matematiškai nubraižytą pasaulio žemėlapį panaudodamas koordinates, einančias iš pirminio dienovidinio rytuose vakariausioje žinomojoje teritorijoje, pavadintoje Palaimintųjų salomis ir besitęsiančias vakariniu Afrikos krantu aplink Kanarų salas ar Žaliojo Kyšulio salas ir besitęsiančias iš šiaurės į pietus nuo Rodo salos. Anot Klaudijaus Ptolemėjaus, Marino atlase naudojamos ilguma ir platuma nebuvo sistematiškos.[2]

Atstumai tarp dienovidinių (meridianų) ir lygiagrečių (paralelių)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstumai tarp lygiagrečių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstumas tarp dviejų lygiagrečių apskaičiuojamas pagal formulę:

Platuma Z-D spindulys
Atstumas
tarp 1° padalų
tarp 1 minutės padalų tarp 1 sekundės padalų
6335,44 km 110,574 km 1842,9 m 30,715 m
15° 6339,70 km 110,649 km 1844,15 m 30,735 m
30° 6351,38 km 110,852 km 1847,53 m 30,792 m
45° 6367,38 km 111,132 km 1852,2 m 30,87 m
60° 6383,45 km 111,412 km 1857,01 m 30,95 m
75° 6395,26 km 111,618 km 1860,3 m 31,005 m
90° 6399,59 km 111,694 km 1861,566 m 31,026 m

Atstumai tarp dienovidinių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atitinkamai apskaičiuojamas atstumas tarp dviejų dienovidinių:

Atstumas tarp dienovidinių skirtingose laipsnių platumose
Platuma Laipsnis Minutė Sekundė ±0,0001°
60° 55,65 km 0,927km 15,42 m 5,56m
57° 60,527 km 1,008km 16,81 m 6,05m
45° 78,7 km 1,31km 21,86 m 7,87m
30° 96,39 km 1,61km 26,77 m 9,63m
111,3 km 1,855 km 30,92 m 11,13m
Žemės spindulys skirtingose laipsnių platumose
Platuma R-A spindulys
6378,14 km
15° 6379,57 km
30° 6383,48 km
45° 6388,84 km
60° 6394,21 km
75° 6398,15 km
90° 6399,59 km


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. McPhail, Cameron (2011), Reconstructing Eratosthenes' Map of the World, Dunedin: Otago universitetas, p. 20–24 .
  2. Evans, James (1998), The History and Practice of Ancient Astronomy, Oksfordas, Anglija: Oksfordo universiteto leidykla, p. 102–103, ISBN 9780199874453 .

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]