Pereiti prie turinio

Gelsvasis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepus flavigularis

Gelsvasis kiškis (Lepus flavigularis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
( Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
( Leporidae)
Gentis: Kiškiai
( Lepus)
Rūšis: Gelsvasis kiškis
( Lepus flavigularis)
Binomas
Lepus flavigularis
Wagner, 1844
Paplitimo arealas
Paplitimo arealas

Gelsvasis kiškis, arba tehuantepekinis kiškis (Lepus flavigularis) – kiškinių šeimos žinduolis, aptinkamas tik pietinėje Meksikoje, Oachakos valstijoje.

Fizinės savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gelsvojo kiškio nugaros, ausų ir kaklo kailis pilkai rudas, apačioje – baltas. Paprastai ant nugaros turi dvi juodas juostas, kurios ties pasturgaliu sueina į vieną tašką. Kailio spalva, priklausomai nuo metų laiko, šiek tiek kinta. Užauga 56 – 61 cm ilgio, sveria apie 2,5 kg. Patelės paprastai šiek tiek didesnės už patinus.

Gelsvasis kiškis gyvena tropinėse teritorijose, todėl kartais dar vadinamas tropiniu kiškiu. Laikosi miškingose ganyklose, savanose bei Tehuantepeko įlankos kopose. Nevengia krūmų, nes juose lengviau pasislėpti bei ieškoti maisto.

Rūšis sparčiai nyksta dėl destruktyvaus žmonių elgesio bei mažo geografinio arealo.

Gelsvųjų kiškių dauginimosi sezonas tęsiasi vasario–gruodžio mėn., o patį įkarštį pasiekia gegužės–spalio mėn. Šiuo laikotarpiu jų gyvenamajame areale daug lyja, todėl padaugėja maisto. Vienoje vadoje paprastai būna 1–4 kiškiukai.

Apie gelsvųjų kiškių mitybą žinoma nedaug. Minta žolėmis, daugiausia – migliniais augalais. Manoma, jog sausuoju sezonu gelsvasis kiškis minta net 18 skirtingų rūšių žolėmis.