Geležies dirbiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Geležinis kirvis
Geležiniai papuošalai
Geležies rūda

Geležies dirbiniaiarcheologinių tyrimų metu archeologinėse kultūrose randami dirbiniai iš geležies.

Dirbiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji geležies dirbiniai buvo iš meteoritinės geležies. Anatolijoje (Mažoji Azija) rasti ankstyviausi – 76 tūkstantmetyje pr. m. e. iš jos pagaminti dirbiniai, daugiausia papuošalai. 4 tūkstantmečio pr. m. e. pradžioje tokių dirbinių buvo Egipte. Ilgą laiką geležis buvo retas ir brangus metalas. 3 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Anatolijoje pradėta gaminti dirbinius iš apdirbtos geležies rūdos. XIIIX a. pr. m. e. geležį ir jos dirbinius pradėta naudoti Egipte, Mesopotamijoje, Užkaukazėje, Indijoje, XIIX a. pr. m. e.Viduržemio jūros pakrantėse, VIIIVII a. pr. m. e. – daugelyje Europos kraštų, VIV a. pr. m. e. geležies dirbiniai pasiekė Šiaurės Europą, IVII a. pr. m. e. joje paplito.

Geležies dirbiniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos teritorijoje geležies dirbiniai pradėti naudoti ankstyvajame geležies amžiuje (V a. pr. m. e.I a.). Pirmieji geležies dirbiniai buvo įvežtiniai (ankstyviausi – iš V a. pr. m. e.), vėliau daryti vietos meistrų. Iki pirmųjų m. e. amžių jų turėta nedaug. Iš pradžių iš geležies, manoma, iš įvežtinės ar perlydytų geležies dirbinių, daugiausia daryti ginklai (įmoviniai ir siauraašmeniai pentiniai kirviai, išlenkti ir tiesūs peiliai, ietigaliai) bei kai kurių žemdirbystės padargų dalys (dažniausiai noragai) ir svarbiausi darbo įrankiai (trumpi pjautuvai, dalgiai, kaltai, ylos). Geležies dirbiniai paplito senajame geležies amžiuje (I a. - IV a.), ėmus geležį išgauti iš vietinių žaliavų – pelkių rūdos. Geležies dirbinių randama piliakalniuose ir senovės gyvenvietėse, kapinynuose, jie dėti į kapą kaip įkapės.

Apdirbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležies lydymą (gaivinimą) vietoje liudija piliakalniuose ir jų senovės gyvenvietėse (Aukštadvario piliakalnis ir gyvenvietė, Dūkšto piliakalnis ir gyvenvietė, Moškėnų piliakalnis, Velikuškių piliakalnis) rastos geležies lydymo krosnelių liekanos ar šlakas.

Geležis buvo lydoma iš pelkių rūdos – limonito (jame geležies būna 22-32 %), kurios yra pelkėse ir upių, tekančių pelkėtomis vietomis, šlaituose. Pelkių rūdos kasyklų daugiausia buvo Pietų Lietuvoje. Iškastą pelkių rūdą apdorodavo – plaudavo, džiovindavo, smulkindavo, sijodavo, apdegindavo. Paruošta rūda buvo lydoma lydymo krosnelėse, vad. rudnėse. Geležį išgaunant iš pelkių rūdos daug geležies (iki 40-50 %) patekdavo į šlaką, todėl geležiai išgauti naudota daug rūdos, kuro ir darbo. Iš gautos geležies I a.XII a. buvo kalami įvairūs dirbiniai. Pagal archeologinius radinius jie skirstomi į 4 grupes:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geležies dirbiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 500 psl.