Žąslai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žąslai (Halštato kultūra, Bavarija, VIII–V a. pr. m. e.
Dabartiniai žąslai (laužtukai)

Žąslai – žirgo pakinktų dalis, esanti gyvūno snukyje. Jų ir kamanų pagalba valdomas žirgas. Žąslai dedami ant arklio apatinio žandikaulio bedančio krašto, ant liežuvio. Jie sukurti taip, kad spaudimu veiktų arklio snukio jautriausias vietas. Žąslais raitelis valdo žirgą – sukeldamas skausmą ar nepatogumą tam tikroje žirgo burnos vietoje jis iššaukia norimą gyvūno atsaką.

Yra įvairių žąslų rūšių, tačiau įprasčiausi yra du pertvara sujungti metaliniai žiedai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prijaukinus žirgus, žąslai vystėsi palaipsniui. Pradžioje jota tik valdant kojomis, vėliau sukurtos kamanos su į burna kišama virvele arba žiedu, įvertu tarp šnervių. Pirmieji žąslai buvo pagaminti iš rago, kaulo, medžio, virvės. Metaliniai (bronziniai) žąslai pradėti XIIIXII a. pr. m. e. Seniausi odos ar sausgyslių žąslai su elnio ragų žiedais virvei pririšti rasti Juodosios jūros pakrantėje. Jie datuojami IV tūkstm. pr. m. e. Žąslus plačiai taikė senovės indoeuropiečiai, jų randama daugelyje Lietuvos pilkapių, kapinynų. Manoma, kad metaliniai žąslai buvo pradėti naudoti Artimuosiuose Rytuose apie 1500 m. pr. m. e. Tai buvo paprasti ar su sujungimu, dažnai su labai ornamentuotais vadelių žiedais. Ankstyvieji žąslai galėjo būti gan griežti, naudojami karietoms ar arkliams, jojamiems be balnų ar kilpų. IV a. pr. m. e. išrasti sudėtingesni žąslai – laužtukai. Jie reikalauja mažiau darbo vadelėmis, bet daugiau įgūdžių.

XIX a. sukurta didelė žąslų įvairovė. Dabartiniai žąslai gaminami iš nerūdijančio plieno, sintetinių medžiagų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]