Dūkšto piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dūkšto piliakalnis
DūkštoPLK.JPG

Dūkšto piliakalnis
Koordinatės
55°32′41″ š. pl. 26°18′48″ r. ilg. / 55.54472°š. pl. 26.31333°r. ilg. / 55.54472; 26.31333Koordinatės: 55°32′41″ š. pl. 26°18′48″ r. ilg. / 55.54472°š. pl. 26.31333°r. ilg. / 55.54472; 26.31333
Savivaldybė Ignalinos rajonas
Seniūnija Dūkšto seniūnija
Aukštis 13-15 m
Plotas 25 x 30
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga -
I tūkstantmetis m.e.
Žvalgytas 1909, 1958
Tirtas 1966 m.
Registro Nr. AR 195 / A1515K / 24760, 1978, 24761

Dūkšto piliakalnis ir gyvenvietė, Dūkšteliai I, Senasis Dūkštas – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 1978; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR271; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1515K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24761) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Dūkštelių kaimo vakariniame pakraštyje, tarp Parsvėto ir Samanio ežerų. Pasiekiamas iš plento  102  VilniusŠvenčionysZarasai  prieš Parsvėto ežerą pasukus į kairę vakaruosna, Dūkšteliuose pavažiavus link Antanavo, iš viso 1,5 km – yra kairėje kelio pusėje.

Dūkšteliai, Lithuania - panoramio (15).jpg

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis – nupjauto kūgio formos kalva Persvėto ežero šiaurės rytiniame krante. Šlaitai 13–15 m aukščio, viršutinėje 6 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Aikštelė ovali, 25 x 30 m dydžio. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1909 m. Liudvikas Kšivickis ir jo mokiniai Tadas Daugirdas bei Antanas Žmuidzinavičius ištyrė aikštelę, rado lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, akmens ir kaulo dirbinių, 6 x 12,5 m dydžio pusiau žeminės su atviru židiniu liekanų. [1] Piliakalnis naudotas I-ojo tūkstantmečio iki m.e. antroje pusėje – I-ojo tūkstantmečio m.e. pradžioje. Piliakalnį 1958 m. žvalgė ir 1966 m. archeologinius tyrimus atliko Istorijos institutas. Vytautas Daugudis, ištyrė 8 m² plotą. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, geležies šlako, suanglėjusių grūdų bei apdegusių akmeniniu grindinių.[2]

Aplink visą piliakalnį 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1966 m., kurios iki 1,1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos.

Radinius saugo Peterburgo Ermitažas (32 daiktai), Vytauto Didžiojo karo muziejus, iš gyvenvietės – Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 28 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 3 502 000 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Sokiškių piliakalnis 1,5 km
Dūkštelių piliakalnis 0,35 km
Pakalniškių piliakalnis 13 km
Vitkūnų piliakalnis 9 km
Petriškės piliakalnis 16 km Blank-50px.png
Pasamanės piliakalnis 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vaškonių piliakalnis 2 km
Garbšių piliakalnis 14 km
Ažubalių piliakalnis 15 km
Bajorų piliakalnis 10 km
Kazlupiškės piliakalnis 11,5 km
Pūškų piliakalnis 16 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 55 (Nr. 163).
  2. Gintautas ZabielaDūkšto piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 110.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. p.55 (163)
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 152–153.
  • J. Puzinas. Dūkšto piliakalnis.//Lietuviškoji enciklopedija, K., 1939. T. 7, skilt. 143.
  • Gilios senovės lietuviški paminklai Ermitaže //Raudonoji vėliava (Šiauliai). 1956, lapkričio 21,-Tas pats: Tarybinė Klaipėda. 1956, lapkričio 25; Komunizmo aušra (Telšiai). 1956, lapkričio 29.
  • Lietuvos archeologijos bruožai, V., 1961. P. 115–116.
  • Krzywicki L. Grodzisko górno-litewskie. I. Grodzisko w Duksztach. II. Grodzisko w Warancach // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa. 1914. T. XXII. Dz. V, p. 13–32.
  • A. Nezabitauskas. Dūkštas ir jo paminklai // Nauja vaga (Ignalina). 1965, liepos 15.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928. p. 125.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]