Sojų aliejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aliejai virtuvėje: kairysis butelis – sojų aliejus, vidurinis – rapsų, dešinysis – alyvuogių.

Sojų aliejus (angl. soybean oil) – aliejus, išgaunamas iš sojos (Glycine max) sėklų (sojos pupelių). Tai vienas plačiausiai paplitusių maisto gamyboje naudojamų aliejų.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rafinuotas sojų aliejus naudojamas maistui. Daug jo sunaudojama margarino gamybai ir kitoje maisto (duonos, majonezo, nepieninės grietinėlės kavai, užkandžių) pramonėje. Tinka kepimui kepimui, nes turi aukštą smilkimo temperatūrą.

Jis yra džiūstantysis aliejus, tad naudojamas kaip pagrindinė medžiaga sojinių spaudos dažų (angl. soy ink) ir aliejinių dažų gamyboje.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Gaminant sojų aliejų sojų pupelės trupinamos, kondicionuojamos (laikomos taip, kad jų drėgnis būtų tinkamas tolesniam perdirbimui), kaitinamos 60-88 ºC temperatūroje, suspaudžiamos į dribsnius ir ekstrahuojamos tirpikliu heksanu. Tada aliejus yra rafinuojamas. Ruošiant įvairiems panaudojimo variantams gali būti dedami reikalingi priedai. Dalis sojų aliejaus būna hidrinama.

Sojų aliejus, tiek skystas, tiek dalinai hidrintas, paprastai parduodamas kaip augalinis aliejus (angl. vegetable oil). Plačiai naudojamas kaip ingredientas daugelio maisto produktų gamyboje. Didžioji dalis sojų išspaudų sunaudojami kaip gyvulių pašarai.

2002–2003 m. pasaulyje buvo pagaminta 30,6 milijonai tonų sojų aliejaus, Tai pusė pagaminto maistinio aliejaus ir trečdalis visų pagamintų riebalų, įskaitant gyvūninius riebalus.[1]

Iš sėklų kartu su sojų aliejumi išgaunamas ir lecitinas, kuris atskirtas naudojamas konditerijos ir farmacijos pramonėje.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

100 g sojų aliejaus yra 16 g sočiųjų riebalų rūgščių, 23 g mononesočiųjų ir 58 g polinesočiųjų riebalų rūgščių.[2][3] Daugelis sojų aliejaus nesočiųjų rūgščių yra polinesočiosios alfa-linoleno rūgštis (C-18:3, 7-10%), linolo rūgštis (C-18:2, 51%) ir mononesočioji oleino rūgštis (C-18:1, 23%).[4] Sojų aliejuje esančios sočiosios rūgštys yra stearino rūgštis, (C-18:0, 4%) ir palmitino rūgštis (c-16:0, 10%).

Didelis kiekis lengvai oksiduojamos linoleno rūgšties yra nepageidaujamas kai kuriose panaudojimo srityse, pvz., kepimo aliejuose (angl. cooking oils). Trys kompanijos (Monsanto Company, DuPont/Bunge ir Asoyia) 2004 m. įvedė mažai linoleno rūgšties turinčias transgenines Roundup Ready tipo sojų veisles. Anksčiau linoleno rūgšties nesotumo atsikratydavo hidrindami, tačiau taip būdavo gaunami nenatūralios trans konfigūracijos riebalų rūgštys (gamtoje riebalų rūgštys būna cis konfigūracijos).

Savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Sojų aliejaus savybės[5]:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. United States Department of Agriculture, Agricultural Statistics 2004. Table 3-51.
  2. Poth, U. (2001). "Drying Oils and Related Products". Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry. ISBN 3527306730
  3. Oil, soybean, salad or cooking
  4. Fatty acid composition of various soybean products“. Journal of the Institute for Food Technology in Novi Sad, 37 (2), 65–70 (2010). Pasiektas 21 June 2013. 
  5. Зобкова. З.С, Кутилина. С. К. Растительные жиры в молочных продуктах.//Молочная промышленность, 1999, № 1.


Commons-logo.svg Vikiteka: Sojų aliejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka