Gardamas
| Gardamas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Gardamas |
||||||||||||||||
| 55°24′29″š. pl. 21°39′40″r. ilg. / 55.408°š. pl. 21.661°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Šilutės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Gardamo seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 437 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Gardamas – miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, 6 km į šiaurės vakarus nuo Žemaičių Naumiesčio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra paštas (LT-99063).
Geografija
Per Gardamą teka Tenenys. Keliai veda į Žemaičių Naumiestį, Švėkšną, Šylius, Ramučius.
Istorija
1304 m. Gardamą sunaikino Vokiečių ordinas. 1561 m. minimas Gardamo kaimas, išmatuotas valakais, 1651 m. – miestelis. 1595 m. Gardamas pažymėtas geografo Merkatoriaus žemėlapyje. 1636 m. minima koplyčia. Gardamas nurodytas 1679 m. K. Langės Prūsijos žemėlapyje. 1706 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu pastatyta pirmoji Gardamo bažnyčia, jai sunykus, Gardamas tapo Žemaičių Naumiesčio bažnyčios filija.
XIX a. pabaigoje buvo vienas knygnešystės centrų. Draudžiamąją lietuvių spaudą Gardame platino knygnešys Juozas Freitakas, kun. P. Grigaliūnavičius ir kiti.
1932 m. pastatyta dabartinė Šv. Roko bažnyčia, 1933 m. gruodžio 16 d. įkurta parapija. Miestelyje dar buvo trys arbatinės, krautuvė, pašto tarnybos agentūra, pradžios mokykla. 1934 m. dalis miestelio gyventojų išsikėlė į vienkiemius.
1908-1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradinė mokykla, 1911 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla; iki 1948 m. – pradinė, 1948 - 1961 m. – septynmetė, 1961-1986 m. – aštuonmetė, 1986-1998 m. – devynmetė, 1998-2003 m. dešimtmetė, nuo 2003 m. – Gardamo pagrindinė mokykla. 1947 m. įsteigta biblioteka, dab. , biblioteka-filialas su viešosios interneto prieigos tašku; 1949 m. įsteigta skaitykla, 1958 m. – kultūros namai, medicinos punktas, 1996 m. – laisvalaikio salė.
Po Antrojo pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 1950-1995 m. apylinkės centras, Gardamo kolūkio, vėliau „Ramučių“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [reikalingas šaltinis]Įsteigta Gardamo kaimo bendruomenė „Tenenys“.
2010 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-547 patvirtino Gardamo herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1863–1950 m. | Žemaičių Naumiesčio valsčius |
| 1950–1995 m. | Gardamo apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Gardamo seniūnijos centras |
Veikia mėsos perdirbimo įmonė UAB „Linegis“, Gintaro Šarkos veterinarijos klinika, R. Paulauskaitės IĮ (lentpjūvė), mišrių prekių parduotuvė.
Architektūra
- Šv. Roko bažnyčia, bažnyčioje – 3 dailės paminklai.
- Lurdas,
- Mažvydo kelio – Knygos kelio koplystulpis (skulptorius Vytautas Bliūdžius, pastatytas 2007 m.).
Gyventojai
 | ||||||
| 1866 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1977 m.[1] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 170 | 192 | 166 | 181 | 230 | ||
| 1979 m.sur. | 1985 m.[2] | 1997 m. | 2001 m.sur. | - | ||
| 332 | 378 | 478 | 437 | - | ||
| ||||||
Žymūs žmonės
Gardame gimė Jonas Gocentas (1897–1974), Lietuvos armijos savanoris, literatas, teisininkas, kraštotyrininkas, bibliofilas, sakytojas.
Gardamo bibliotekoje 41 metus išdirbo bibliotekininkė Z. Gocentienė.
Šaltiniai
- ↑ Gardamas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 625 psl.
- ↑ Gardamas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 576
Nuorodos
- Gardamas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 234 psl.
- Gardamo nuotraukų galerija
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠVĖKŠNA – 12 km Žakainiai – 2 km |
| |||||||||
| Ramučiai – 5 km ŠILUTĖ – 16 km |
|
Šyliai – 6 km | |||||||||
| ŽEMAIČIŲ NAUMIESTIS – 7 km | |||||||||||
| ||||||||||||||