Žemaičių Naumiesčio valsčius
Koordinatės: 55°22′š. pl. 21°42′r. ilg. / 55.36°š. pl. 21.70°r. ilg.
Žemaičių Naumiesčio valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1650 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Žemaičių Naumiestis |
![]() | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
![]() | |
Tauragės apskritis (1919–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1947) Šilutės apskritis (1947–1950) |
Žemaičių Naumiesčio valsčius (iki I pasaulinio karo Naumiesčio valsčius, Aleksandrovsko valsčius, rus. Новомѣстская волость, Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žemaičių Naumiestis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo 1650 m. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. gruodžio 5 d. valstiečiai nušalino valsčiaus sekretorių ir išrinko naująjį sekretorių – Rimkų. Valstiečių revoliuciniams veiksmams vadovavo Rimženčių gyventojai N. Tribičius ir V. Rapolavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilutės rajonui (13 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 6239 | 1061 kiemas [2] | 4 seniūnijos | 74 | |
1923 m.[3] | 228 | 9154 | 1846 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
215 | 13 apylinkių [4] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Adomavos k.
- Bartininkų (Didž.) k.
- Bartininkų (Maž.) k.
- Brokorių k.
- Budrikų k.
- Bulšinskinių k.
- Ciparių k.
- Degučių k.
- Dulkiškių k.
- Gardamo mstl.
- Gečių k.
- Girininkų (Didž.) k.
- Girininkų (Tenenių) k.
- Grigališkių k.
- Gudiškių k.
- Jokūbiškių k.
- Judžių k.
- Juškaičių k.
- Kalininkų k.
- Klebonų k.
- Kukuiliškių k.
- Kunigiškių plv.
- Laukstienų k.
- Ledalių k.
- Makių k.
- Meškinių k.
- Midverių k.
- Nausėdų k.
- Pakalniškių k.
- Pašiaudės k.
- Pašvėkšnio k.
- Pauparių k.
- Pažaliosios (Degučių) k.
- Pipliškių k.
- Polendrių k.
- Ramoniškių k.
- Raugelių k.
- Rimženčių k.
- Snukelių (Snukalių) k.
- Spičių k.
- Sugintų k.
- Šeputaičių k.
- Šiaudėnų k.
- Šiaudvyčių k.
- Šilgalių k.
- Šylių k.
- Šiusčių k.
- Užlaukių k.
- Užšusčio k.
- Užtenenių k.
- Vaitkaičių k.
- Vanagių k.
- Venskų k.
- Vidgirių k.
- Žakainių k.
- Žalpių k.
- Žemaičių Naumiesčio mstl.
- Žiogaičių k.
- Žiogų k.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 9154 žmonės:
- Lietuviai - 86,64% (7931);
- Žydai - 7,3% (667);
- Vokiečiai - 4,07% (373);
- Rusai - 1,6% (148);
- Kiti - 0,38% (35).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1923 | Šyliai | Juozas Ciparis, chemikas | |
1926 | Paupariai | Bronislovas Balčytis, matematikas | 2018 |
1927 | Užšustis | Viktoras Baltutis, spaudos darbuotojas | 2018 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 137