Žemaičių Naumiesčio valsčius

Koordinatės: 55°22′š. pl. 21°42′r. ilg. / 55.36°š. pl. 21.70°r. ilg. / 55.36; 21.70

Žemaičių Naumiesčio valsčius
Laikotarpis: 1650 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Žemaičių Naumiestis

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Raseinių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Tauragės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Tauragės apskritis (1941–1944)

Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Tauragės apskritis (1944–1947) Šilutės apskritis (1947–1950)

Žemaičių Naumiesčio valsčius (iki I pasaulinio karo Naumiesčio valsčius, Aleksandrovsko valsčius, rus. Новомѣстская волость, Александровская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Žemaičių Naumiestis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo 1650 m. XIX a. įkurtas Kauno gubernijoje.^[1] 1905 m. gruodžio 5 d. valstiečiai nušalino valsčiaus sekretorių ir išrinko naująjį sekretorių – Rimkų. Valstiečių revoliuciniams veiksmams vadovavo Rimženčių gyventojai N. Tribičius ir V. Rapolavičius. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šilutės rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		6239	1061 kiemas ^[2]	4 seniūnijos	74
1923 m.^[3]	228	9154	1846
1949-01-01 (išsamiau)	215			13 apylinkių ^[4]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.^[5]
Degučiai	Degučių apylinkė
Gardamas	Gardamo apylinkė
Girininkai	Girininkų apylinkė
Juodžiai	Juodžių apylinkė
Juškaičiai	Juškaičių apylinkė
Laukstėnai	Laukstėnų apylinkė
Paupariai	Pauparių apylinkė
Rimženčiai	Rimženčių apylinkė
Sugintai	Sugintų apylinkė
Šyliai	Šylių apylinkė
Vanagiai	Vanagių apylinkė
Vidgirė	Vidgirės apylinkė
Žemaičių Naumiestis	Naumiesčio apylinkė
Iš viso:	13 apylinkių

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Adomavos k.
Bartininkų (Didž.) k.
Bartininkų (Maž.) k.
Brokorių k.
Budrikų k.
Bulšinskinių k.
Ciparių k.
Degučių k.
Dulkiškių k.
Gardamo mstl.
Gečių k.
Girininkų (Didž.) k.
Girininkų (Tenenių) k.
Grigališkių k.
Gudiškių k.
Jokūbiškių k.
Judžių k.
Juškaičių k.
Kalininkų k.
Klebonų k.
Kukuiliškių k.
Kunigiškių plv.
Laukstienų k.
Ledalių k.
Makių k.
Meškinių k.
Midverių k.
Nausėdų k.
Pakalniškių k.
Pašiaudės k.
Pašvėkšnio k.
Pauparių k.
Pažaliosios (Degučių) k.
Pipliškių k.
Polendrių k.
Ramoniškių k.
Raugelių k.
Rimženčių k.
Snukelių (Snukalių) k.
Spičių k.
Sugintų k.
Šeputaičių k.
Šiaudėnų k.
Šiaudvyčių k.
Šilgalių k.
Šylių k.
Šiusčių k.
Užlaukių k.
Užšusčio k.
Užtenenių k.
Vaitkaičių k.
Vanagių k.
Venskų k.
Vidgirių k.
Žakainių k.
Žalpių k.
Žemaičių Naumiesčio mstl.
Žiogaičių k.
Žiogų k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 9154 žmonės:

Lietuviai - 86,64% (7931);
Žydai - 7,3% (667);
Vokiečiai - 4,07% (373);
Rusai - 1,6% (148);
Kiti - 0,38% (35).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1923	Šyliai	Juozas Ciparis, chemikas
1926	Paupariai	Bronislovas Balčytis, matematikas	2018
1927	Užšustis	Viktoras Baltutis, spaudos darbuotojas	2018

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 137

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 134

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 137

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]