Gaižiūnų miškai
54°58′ š. pl. 24°18′ r. ilg. / 54.967°š. pl. 24.300°r. ilg.
Gaižiūnų miškai (Rumšiškių−Gaižiūnų miškai) − septintas pagal užimamą plotą Lietuvos miškų masyvas Jonavos ir Kaišiadorių rajonuose[1], 15 km į rytus nuo Kauno ir esantis beveik Lietuvos viduryje. Miškų plotas ~ 29 000 ha. Arčiausias jam miestas Jonava, esanti šiaurės vakarinėse miško prieigose.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Masyvas apie 17 km ištįsęs iš vakarų į rytus. Pietuose siekia Kauno marių krantus, šiaurės rytuose − Nerį. Jo pietinę dalį kerta Vilniaus−Kauno, šiaurrytinę − Kaišiadorių−Jonavos geležinkelis, šiaurės vakariniu pakraščiu eina Kauno−Jonavos geležinkelis.
Jonavos rajone driekiasi Ruklos seniūnijos ir Šveicarijos seniūnijos teritorijose, bei Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajone.[2]
Hidrologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gaižiūnų miškai driekiasi Nemuno ir Neries tarpuslėnio banguota lyguma, kurią dengia senovinės Neries deltos smėliai ir žvirgždai, slūgsantys ant juostuotųjų molių. Miškuose daug pelkių: Čiuloto raistas, Epušoto pelkė, Medžiolito pelkė, Palraistis, Romato pelkė, Šlapraistis, Vilkų raistas.
Gaižiūnų miškų masyve prasideda:
- Neries intakai:
- Nemuno intakai:
Kirtimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2019 m. birželio 12 d. Lietuvos vyriausybė pritarė kitoms naudmenomis paversti 43,95 hektaro valstybinio miško, reikalingo tiesti naujus kelius ir statyti naują karinę infrastruktūrą.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Gaižiūnų miškas“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 8 d..
- ↑ „Gaižiūnų miškas“. ezerai.vilnius21.lt. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 8 d..
- ↑ „Poligonų plėtrai leista kirsti mišką Švenčionių ir Jonavos rajonuose“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023 m. gruodžio 17 d.